„Nors ir netiesioginę, bet įtaką turi. Mes nebenaudojame „Gazprom“ dujų ir nebeperkame nuo šio pavasario, tačiau bet koks gamtinių dujų stygius rinkoje atitinkamai turi įtaką gamtinių dujų pasiūlai ir kainai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Anot jos, tokia Rusijos taikomo energetinio šantažo prieš Europą įtaka gamtinių dujų rinkoje jau matoma, kadangi ikikarinėmis prognozėmis dujų kaina „į sveiko proto lygį“ turėjo grįžti pasibaigus šildymo sezonui.
„Prasidėjus karui taip neatsitiko, todėl turėjome daug dalykų perskaičiuoti ir kitaip projektuoti. Bet dar šią gegužę centrinis scenarijus buvo toks, kad iki metų pabaigos dujų kaina išsilaikys tokia pat aukšta – 100 JAV dolerių (už vieną MWh – ELTA) kaina. Bet dabar turbūt labai gerai matome, kad kaina gerokai aukštesnė“, – kalbėjo premjerė.
„Aišku, kad tai yra tiesioginė pasekmė tų pačių „Gazprom“ manipuliacijų, šitų dujų prisukimų. Rinkoje taip pat yra žmonių, kurie visada naudojasi tokia konjunktūra ir bando iš to uždirbti“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
Vyriausybės vadovė sutiko, kad jei „Gazprom“ neatnaujins šiuo metu sustabdyto tiekimo „Nord Stream 1“ dujotiekiu, ES bus itin sudėtinga įgyvendinti išsikeltą tikslą iki lapkričio visas Bendrijos dujų saugyklas užpildyti bent 80 proc.
Ji taip pat neatmetė, kad dabar vykdomas Baltijos jūra einančio dujotiekio remontas „nepasibaigs taip, kaip niekada iki šiol nepasibaigė „Družbos“ (dėl remonto sustabdyto, bet niekad neatnaujinto naftotiekio, kurio „Mažeikių naftai“ būdavo tiekiama rusiška nafta – ELTA) remontas“.
Problemų užpildant saugyklas ir apsirūpinant dujomis ES kai kurioms valstybėms bus nemažai, ypač toms, kurios neturi alternatyvų.
„Problemų užpildant saugyklas ir apsirūpinant dujomis ES kai kurioms valstybėms bus nemažai, ypač toms, kurios neturi alternatyvų“, – pastebėjo I. Šimonytė.
Kartu ji pakartojo, kad 2014 m. priimtas sprendimas išsinuomoti suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą „Independence“ dabar Lietuvai yra itin naudingas.
„Iš tokių sprendimų nauda visada geriausiai pasirodo krizės situacijoje“, – pažymėjo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Rusijos energetikos įmonė „Gazprom“ nuo birželio mėnesio smarkiai sumažino dujų tiekimą į Vokietiją per gamtinių dujų dujotiekį „Nord Stream 1“ ir kaip priežastį nurodė trūkstamą turbiną.
Galiausiai, dujų tiekimas per šį dujotiekį, jungiantį Rusiją ir Vokietiją, visiškai nutrūko praėjusį pirmadienį. To priežastimi nurodyti planiniai techninės priežiūros darbai, kurie, kaip skelbta, turėtų trukti iki liepos 21 dienos. Tačiau kai kurie Europos lyderiai baiminosi, kad „Gazprom“ gali paprasčiausiai nuspręsti dujų tiekimo nebeatnaujinti, taip bandydama pakenkti Vokietijos vartotojams ir įmonėms.
Antradienį „Gazprom“ informavo keletą pirkėjų, kad dujų tiekimas jiems stabdomas dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių. Tokie pareiškimai dar labiau padidino Europos baimes, kad dujų tiekimas „Nord Stream 1“ dujotiekiu taip ir nebus atnaujintas.
