„Kiek ten, sakykime, po ilgesnių diskusijų atsiras erdvės dėl kažko susitarti, tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau atsiras, nes dabar jau tarsi ir kitų valstybių didžiųjų yra šiek tiek pasikeitusi (pozicija  – BNS) arba bent jau garsiai įvardijusi kaip neigiamą „Rosatomo“ atžvilgiu, bet kadangi yra kelios valstybės, kurios labai stipriai tą blokuoja, tai tuos blokavimus pralaužti Europos Sąjungoje būna kartais labai sudėtinga ir mes dėl „Rosatomo“ turbūt diskutuojam beveik metus laiko“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Anot jos, Lietuva yra pasiūliusi gerą sankcijų įvedimo Rusijos branduolinei korporacijai strategiją, kuri atskleistų reikšmingas aplinkybes prieštaraujančioms narėms. 

„Toliau reikia įtikinėti (...) ir mes esame pasiūlę pakankamai logišką strategiją, kaip būtų galima tas sankcijas įvedinėti palaipsniui, reiškia, pradedant nuo tam tikrų veiksmų, kad įvertintų tas aplinkybes, kurios kai kurioms valstybėms-narėms skauda“, – teigė I. Šimonytė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę sakė, kad Lietuva siūlo sankcijas „Rosatom“ išskaidyti į septynias atskiras dalis ir dėl kiekvienos iš jų spręsti atskirai.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES jau paskelbė 10 sankcijų paketų Rusijai, įskaitant bankus, aukštus pareigūnus, įmones. Šiuo metu Bendrija tariasi dėl 11-to sankcijų paketo Kremliui, o Lietuva siekia, kad jame vienokiu ar kitokiu būdu atsidurtų „Rosatom“.