Pasak jos. iki sausio 31 dienos Vyriausybė turi turėti visus atsakymus į klausimus, susijusius su trąšų tranzitu.

„Yra kai kurie atsakymai, kurie nėra nacionaliniai, pavyzdžiui, europinių sankcijų suderinimas su JAV sankcijomis. Čia galime inicijuoti, bet negalime įsipareigoti, kad turėsime sprendimus iki to laiko“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjerė.

„Nesiimsiu spekuliuoti dėl terminų ir dėl konkrečių algoritmų, kadangi tai priklauso nuo esminių aplinkybių, kurių rezultatas man dabar nėra žinomas ir ta aplinkybė yra Nacionalinio saugumo komisija, kuri nagrinėja sandorį susisiekimo ministro prašymu. Sprendimai komisijos tikrai bus šiais metais, kokie jie bus, negaliu nei atsakyti, nei norėčiau sudaryti vaizdo, kad kas nors yra nuspręsta“, – pridūrė ji.

Nesiimsiu spekuliuoti dėl terminų ir dėl konkrečių algoritmų, kadangi tai priklauso nuo esminių aplinkybių, kurių rezultatas man dabar nėra žinomas.

Pasak I. Šimonytės, tolesni Vyriausybės žingsniai ir tai, kada galėtų nustoti baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą, priklausys nuo to, ką nuspręs vyriausybinė nacionalinio saugumo komisija.

I. Šimonytė taip pat teigė nesutinkanti su „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininko teiginiu, jog reputacinės rizikos įmonei kilo dėl neatitikimo tarp politinės valios nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą ir teisinių instrumentų ją įgyvendinti.

„Vertinu, kad tai, ką vakar valdyba padarė (sutarė dėl įmonės vadovo Manto Bartuškos atsistatydinimo – BNS), yra sprendimas, kuris tikrai turi labai daug pagrindo, tačiau ne su viskuo sutinku, ką valdyba paskelbė kaip tam tikrą savo sprendimų pagrindą“, – sakė premjerė.

„Vienas iš esminių dalykų, kuris vakar nebuvo paminėtas, kad akcinė bendrovė, kuri yra įmonė, veikianti rinkoje, turinti nepriklausomą valdybą ir į kurios kasdieninį darbą ministrai ir Vyriausybė nesikiša, turi dar ir akcininką ir jis turi lūkesčių, kurie paprastai suformuojami vadinamajame lūkesčių laiške. Tai štai lūkesčių laiškas, kurį gavo bendrovė iš Susisiekimo ministerijos 2020 metais, labai aiškiai nurodė, kad akcininkas tikisi, jog įmonė veiks griežtai laikydamasi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo“, – kalbėjo ji.

Pasak I. Šimonytės, vienas esminių priekaištų šioje situacijoje susijęs su tuo, kad geležinkelių sandoriai su „Belaruskalij“ ir jų pakeitimai nebuvo pateikti tikrinti vyriausybinei komisijai.

„Mano supratimu, tai yra labai svarbi aplinkybė“, – kalbėjo ji.

Premjerės teigimu, sudėtinga kalbėti apie komunikacinį neaiškumą, kurį įvardijo „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas, kadangi pirmiausiai buvo pakoreguota sutartis, o vėliau teirautasi Susisiekimo ministerijos nuomonės.

„Atrodo, jog pirmiausia buvo atliktas sutarties pakeitimas, kuris viešumoje supaprastinamas iki galimybės gauti avansą ir nors iš tikrųjų buvo gerokai sudėtingesnis ir vėliau buvo aiškinamasi, kokia yra akcininko nuomonė apie šitą pakeitimą“, – sakė premjerė.

„Manau, yra aplinkybės, kurios yra labai svarbios ir sutinku su konstatacija, kad įmonei padaryta reputacinė žala ir kad buvo nesuvaldyta situacija įmonės lygiu taip pat, bet nesutikčiau su bandymu pateikti šios problemos kaip tam tikro teisinės bazės ir politinių lūkesčių nesuderinamumo, nes teisinės bazės bent Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pavidalu tikrai Lietuvoje pakanka“, – pridūrė ji.

„Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas K. Šliužas antradienį teigė, jog įmonės vadovai stengėsi  sumažinti finansines rizikas dėl galimų pasekmių nevykdant sutarties, tačiau tai sukėlė reputacines rizikas įmonei. Anot jo, valdyba priėjo išvados, kad šios rizikos kilo, nes neatitiko politinė valia nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą ir teisiniai instrumentai ją įgyvendinti.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Lietuvos Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Antradienio vakarą „Lietuvos geležinkelių“ valdyba su jos vadovu Mantu Bartuška sutarė, kad šis atsistatydins po pereinamojo laikotarpio, taip siekiant sumažinti reputacines rizikas.