„Dabar yra įregistruoti patikslinimai, kurie sumažinti tuos rėžius konkrečiai būstui ir, man atrodo, tai yra normalus pasiūlymas, kuris galėtų būti komitete ir kažkada salėje (Seime – BNS) svarstomas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, opozicija taip pat gali teikti savo pasiūlymus, kaip dar tobulinti mokestį.

„Jeigu kolegos iš opozicijos, užuot tiesiog abstrakčiai kritikavę, vis dėlto įregistruotų konkrečių pasiūlymų, tada, žinoma, tuos pasiūlymus taip pat būtų galima svarstyti“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerės teigimu, NT mokestis savivaldybėms suteiktų daugiau finansinio savarankiškumo, nes jo lėšos būtų naudojamos infrastruktūrai.

„Nekilnojamojo turto mokestis pagal savo logiką yra mokestis nuo turto objekto, nes prie to turto objekto yra reikalinga infrastruktūra, jeigu tai yra gyvenamoji vieta, tai, aišku, kad bus reikalingos ir viešosios paslaugos, ir mokyklos, ir darželiai ir šaligatviai, ir stotelės autobuso, ir visi kiti dalykai, kuriuos turi daryti savivalda ir kolegos daug kalbėdami apie savarankiškumą savivaldos kažkodėl visais būdais atsisako galimybės tai savivaldai būti finansiškai savarankiškesne“, – sakė I. Šimonytė.

Jokia savivaldybė, niekas negali niekaip šio mokesčio reguliuoti, tai yra nenormalus mokestis šiuo metu.

 

Pasak jos, šiuo metu taikomas būsto apmokestinimas, kai mokama nuo 150 tūkst. eurų viso žmogaus turimo turto vertės, yra „nenormalus“. 

„Tai, kas yra dabar (...), mokestis yra nenormalus, jis yra įskaitomas į valstybės biudžetą, ko neturėtų būti, nes sumuojama visoje Lietuvoje esančio nekomercinio turto vertė (...) Jokia savivaldybė, niekas negali niekaip šio mokesčio reguliuoti, tai yra nenormalus mokestis šiuo metu“, – aiškino I. Šimonytė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pagal siūlomą naują NT mokesčio modelį du trečdaliai Lietuvos gyventojų už pirmąjį būstą nemokės, nes jie patenka į neapmokestinamą erdvę.

G. Skaistė bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė trečiadienį įregistravo pakoreguotas NT įstatymo pataisas, kuriomis pagrindiniam būstui siūlo taikyti 0,05–0,5 proc. mokesčio tarifą.

Tokį tarifą siūloma taikyti ir 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianą viršijantiems sodams, fermoms, šiltnamiams, garažams, taip pat pagalbinio ūkio, mokslo, religinės bei poilsio paskirties statiniams ir patalpoms, jei jos neterminuotai ar ilgiau nei mėnesiui nėra perduotos juridiniam asmeniui. 

Tuo metu aukštesnį – 0,5–4 proc. – intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą.

Seimas spalio 10-ąją po svarstymo pritarė naujoms NT mokesčio įstatymo pataisoms, tačiau valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo mokesčio modelio, balsavimas dėl jų priėmimo nukeltas į lapkritį.

Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.