„Mane truputį stebina kritika, kad Vyriausybės plane per daug dėmesio yra viešajam sektoriui, švietimui, mokslui, inovacijoms, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai. Labai keista girdėti tokią kritiką iš tų politinių jėgų, kurios save laiko kairiosiomis, nes valstybė tikrai turi labai mažą mokesčių ir BVP santykį, yra daugybė neišspręstų problemų viešajame sektoriuje, dėl kurių mums EK rašo pastabas jau turbūt pastaruosius 10 metų“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

„Tai, kad Vyriausybė suplanavo priemones, kurios atsako į šituos priekaištus, man atrodo, kad turėtų atrodyti kaip tinkamas ir logiškas sprendimas, nes iš nacionalinių lėšų mes tų problemų nesugebame išspręsti jau pastaruosius 10 metų“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.

Kalbėdama apie ankstesnės Vyriausybės parengtą vadinamąjį DNR planą, ji sakė, kad dabar tenka girdėti, jog projektai buvo suderinti su Europos Komisija, tačiau, anot premjerės, taip nėra.

„Man atrodo, kai buvo paskelbtas DNR planas, kritikos buvusi Vyriausybė susilaukė irgi nemažai, tik dabar ta kritika, matyt, yra seniai pamiršta. Tikrai buvo kritikos ir dėl diskusijų, ir kokie projektai, ir kaip pateko. Dabar tenka girdėti tokių pareiškimų, kad tie projektai buvo puikūs ir suderinti. Tai tikrai tie projektai net nepradėti buvo derinti su Europos Komisija, ir įsipareigojimas juos finansuoti iš „Next Generation“ fondo lėšų tebuvo vizija, bet tikrai nebuvo joks faktas todėl, kad derinimas nevyko, jis vyksta šiuo metu“, – sakė I. Šimonytė.

Ji pripažino, kad buvo tikrų įsipareigojimų ir pažadų, tačiau nemaža dalis projektų, kurie buvo planuojami, išliko ir naujame plane.

„Savaime suprantama, kad kažkur buvo lūkesčių, tam tikrų įsipareigojimų ir pažadų dėl konkrečių projektų. Nebūtinai visiems privalo patikti tai, kad Vyriausybė padarė tam tikrų pakeitimų, nors nemaža dalis projektų, kurie buvo anksčiau planuojami, tikrai išliko ir naujame plane“, – sakė I. Šimonytė.

Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.

Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).

Socialiniai partneriai, savivaldybių atstovai kritikuoja, kad planas buvo nepakankamai derinamas.

Prezidentūra pirmadienį teigė, kad plano projekte pasigedo dėmesio privačiam sektoriui, tuo metu socialiniai partneriai, savivaldybės sako, kad Vyriausybė nederino su jais plano rengimo. Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiuos priekaištus atmeta.