„Manau, kad galėsime aptarti ir tam tikrus siūlymus, bet pirmiausia, turbūt, aptarsime tuos siūlymus, dėl kurių diskutavo Trišalės tarybos ir nevyriausybinių organizacijų partneriai, todėl, kad tam tikri ne sutarimai, o bendri vertinimai (...) buvo padaryti, susitikimų mano žiniomis buvo net trys“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu trečiadienį sakė premjerė.

„Apie juos (vertinimus – BNS) galima diskutuoti ir toliau, galima diskutuoti, ar galima padaryti kažką papildomai jeigu reikia, ir, jeigu galime, – dėl to susitarti“, – pridūrė I. Šimonytė.

Susitikimas Vyriausybėje vyks balandžio 17 dieną, BNS informavo premjerės atstovė Ieva Skarelytė.

Vyriausybės vadovė sakė norinti Seimui siūlyti tokius sprendimus, „kurie gali būti priimti“.

Pirmiausia, aš turiu pasimatuoti temperatūrą (...) Galiu eiti į Seimą daužyti galvą į sieną, bet akivaizdu, kad tai nebūtinai yra pats išmintingiausias sprendimas.

 

„Pirmiausia, aš turiu pasimatuoti temperatūrą, aptarti su tais, kurie priima sprendimus, kokie sprendimai gali būti priimti. Galiu eiti į Seimą daužyti galvą į sieną, bet akivaizdu, kad tai nebūtinai yra pats išmintingiausias sprendimas“, – kalbėjo premjerė.

Ji tikisi, kad opozicijos partijos grįš į diskusiją dėl gynybos finansavimo.

„Suprantu, kad bent jau kai kurios tikrai nusiteikusios grįžti, kai kurios net į susitarimą sugrįžo. (...) Manau, kad ieškosime sprendimų ir pagal tai, kaip diskusija klostytis, bus ir tolesni Vyriausybės žingsniai“ – kalbėjo I. Šimonytė.

Per pasitarimą Vyriausybėje dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo kovo viduryje pasiūlyti svarstyti keturi galimi lėšų šaltiniai, premjerė paprašė, kad juos pirmiausia įvertintų Trišalė taryba, nevyriausybininkai.

Pasiūlymai apima įvairių mokestinių lengvatų mažinimą, pelno ar pajamų mokesčių didinimą, naštos pasidalijimą su savivalda.

Ministrė pirmininkė tuomet sakė, kad Trišalės tarybos ir Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vertinimo bus laukiama maždaug porą savaičių, tuomet jį svarstys politikai.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

KAM teigia, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. BVP. Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.