„Jeigu mūsų ekonomika vienam gyventojui prieš narystę Europos Sąjungoje nesiekė nė pusės ES vidurkio, ji išaugo gana arti 100 proc. Pagal Tarptautinio valiutos fondo klasifikaciją esame laikomi „Advanced economy“, ir tas kategorizavimas, įvertinimas, matyt, yra suteikiamas ne už gražias akis. Ne visos šalys šito įvertinimo nusipelno. Todėl, kai mes kartais mėgstame padiskutuoti apie gerovės valstybę įvairiais formatais, aš mėgstu sakyti, kad turbūt kokiam 150-ies pasaulio valstybių gyventojams mes esame gerovės valstybė“, – antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) metų ekonomikos forume teigė I. Šimonytė.

Vis tik Vyriausybės vadovė akcentavo, kad vis labiau susisaistant su Vakarų rinkomis, nebegalima remtis nei pigia darbo jėga, nei masto ekonomikos principais, kadangi konkurencinės kovos, jos nuomone, šiais būdais laimėti neįmanoma.

„Tęsiantis mūsų konvergencijai su Vakarų Europa, akivaizdu, kad konkurencingumo pagrindai, ant kurių statėme praeityje, jie tiesiog turi keistis, nes niekas nenori įstrigti tame, kas yra ekonomistų vadinama vidutinių pajamų spąstais. Todėl žemais kaštais (kurie paprastai savaime reiškia mažus atlyginimus) grįstas konkurencingumas negali būti tvarus, kadangi tuomet mes pralaimime konkurencinę kovą dėl darbuotojų, dėl protų. Kadangi tuo pačiu metu nesame labai didelė šalis gyventojų skaičiumi ir teritorija, tai žinoma, ir masto ekonomija nėra tai, kas galėtų mus išgelbėti“, – mano premjerė.

Pasak I. Šimonytės, artimiausiu periodu Lietuva savo konkurencingumą turėtų grįsti pramonės greičiu ir lankstumu. Ji akcentavo, kad siekiant išnaudoti šiuos konkurencinius ekonomikos pranašumus, Vyriausybė taip pat ėmėsi atitinkamų veiksmų.

„Todėl trumpuoju-vidutiniu laikotarpiu tai, kuo dabar bandome labiausiai remtis, arba kuo realistiškai paprasčiausia dabar remtis – greičiu ir lankstumu. Tam, kad greitis ir lankstumas mums suteiktų konkurencinį pranašumą, žinoma, mums reikia stiprių ir kompetentingų institucijų. Čia Vyriausybė juda į priekį su viešojo administravimo reforma“, – tikino ji.

Ilguoju laikotarpiu savo konkurencingumą turėsime grįsti inovatyvumu ir su tuo neatsiejamai susijusia kokybe.

Vis tik, ministrės pirmininkės požiūriu, ilguoju laikotarpiu Lietuva gali išlikti konkurencinga tuomet, jeigu savo ekonomiką grįs inovacijomis ir kokybiškų produktų gamyba.

„Ilguoju laikotarpiu savo konkurencingumą turėsime grįsti inovatyvumu ir su tuo neatsiejamai susijusia kokybe. Todėl labai rimtai klojame pamatus, dedame papildomas investicijas į švietimą, mokslą ir inovacijas. Seimas jau svarsto inovacijų reformos pokyčius, kurie yra susiję su vadinamąja verslo dalimi. Tai yra taikomaisiais tyrimais ir jų pritaikymu produktams ir paslaugoms teikti“, – teigė premjerė, kartu akcentuodama, kad atitinkamų veiksmų siekiant pakreipti ekonomiką šia kryptimi ėmėsi ir valdžios institucijos.

„Seimą artimu metu pasieks ir antroji inovacijų reformos dalis, susijusi su mokslo institucijomis ir mūsų universitetais. Visa tai turbūt turės keletą svarbių laimėjimų, jeigu mums pavyks šias reformas sėkmingai įgyvendinti. Turbūt pagrindinis, kad mes pagaliau nuo kalbų galbūt pereisime prie realios verslo ir mokslo sinergijos ir tuo pačiu metu turėsime realią galimybę smegenis, dėl kurių nutekėjimo taip dažnai apgailestaujame, vis dėlto nulaikyti Lietuvoje“, – įsitikinusi I. Šimonytė.

ELTA primena, kad antradienį vyksta LPK organizuojamas metų ekonomikos forumas „Kaip neatsilikti konkurencingumo greitkelyje: sparti transformacija ir skaitmeninimas“. Šis renginys yra viena iš didžiausių tarptautinių ar nacionalinių pramonės ir verslo konferencijų Lietuvoje. Forume dėmesys bus skiriamas verslui ir jo ateities klausimams: technologiniam atsinaujinimui, ES žaliojo kurso įgyvendinimui.

Pranešimus forume skaitys Europos Komisijos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonasas, Švedijos pramonės konfederacijos prezidentas Fredrik Perssonas, Europos universitetų instituto Tarpvyriausybinio valdymo mokyklos direktorius, Europos komisaras Alexanderis Stubbas.

Metų ekonomikos forume taip pat dalyvaus Amerikos prekybos rūmų (AMCHAM) Europoje vadovė Susan Danger, Businesseurope generalinis direktorius Markus Beyreris, Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) valdybos narys Mirekas Dusekas, „Siemens“ bendrųjų funkcijų viceprezidentė Lucretia Loescher.