„Realybė visiškai kitokia – iš daugiau nei 200 tūkst. žmonių, kurie yra registruoti UT, kokias nors pašalpas gauna apie 40 proc. Vadinasi, likusi dalis žmonių ten registruoti dėl kitų priežasčių. Paprastai kalbant, tai žmonių kalba reiškia, kad veikiausiai žmonės turi pragyvenimo šaltinį, susijusį su nedeklaruota, šešėline veikla, kuri neregistruota ir nėra mokami mokesčiai, bet registracija UT suteikia galimybę gauti sveikatos draudimą“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio kalbėjo premjerė.

I. Šimonytė teigė esą kai kuriems žmonėms nedarbo išmokos yra reikalingos, tad siekiant spręsti nedarbo ir darbuotojų trūkumo problemas, reiktų ieškoti kitų sprendimų.

„Jei nebūtų nedarbo draudimo iš viso, žmonės neturėtų kitos išeities. Kita vertus, tai būtų nelogiška, nes žmonės moka nedarbo draudimo įmokas būtent tam, kad susiklosčius situacijai, kai neturi darbo, yra atleisti iš darbo ar net ir patys išėjo iš darbo, galėtų gauti nedarbo draudimo išmokas. Šitą siūlymą vertinu skeptiškai, juolab kad dalis žmonių, kurie registruoti UT ir atsisako siūlomo darbo, tikrai nebūna tie, kurie gauna nedarbo draudimo išmokas“, – apie siūlymą keisti esamą nedarbo išmokų tvarką pasisakė premjerė. Anot jos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra paruošusi UT tarnybos veiklos pokyčius ir turėtų juos pristatyti netrukus.

ELTA primena, kad naujausiais UT tarnybos duomenimis, vasaros pabaigoje Lietuvoje buvo registruota daugiau kaip 211 tūkst. bedarbių, laisvų darbo vietų – 22,7 tūkst. Kitais duomenimis, laisvų darbo vietų Lietuvoje skaičius viršija 60 tūkst.