Tačiau viceministrė tikina, kad dėl to įtaka elektros tarifui būtų labai nedidelė.   

„Didžioji dalis lėšų bus panaudota iš elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ sukauptų perkrovos lėšų pajamų. Įtaka tarifui būtų labai nežymi“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį teigė I. Žilienė.

Komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektą ir jam pritarė. Dabar dokumentą svarstys ir jį tvirtins Seimas.

Pasak I. Žilienės, projektu, kuriuos būtų pradėtas naujas elektros perdavimo tinklo plėtros etapas, siekiama padidinti  energetinį saugumą, užtikrinti patikimą elektros energijos perdavimą ir sudaryti reikalingas sąlygas jūros vėjo ir sausumo atsinaujinančių išteklių plėtrai. 

„Litgrid“ Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centro vadovas Mindaugas Ivanavičius pabrėžė, kad Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimas svarbus vystant atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje, nes dabar, anot jo, matoma tendencija, kad šalies vakaruose labiau plėtojama vėjo energetika, o rytuose – saulės.

„Šių generacijų šaltinių savalaikiškumas labai skiriasi – kai turime vėjo generaciją, dažnu atveju būna, kad  nėra saulės, ir atvirkščiai, todėl srautai sukelia tinkle cirkuliaciją – per Šiaurės Lietuvą užtikrindami papildomą jungtį, įgalintume stabilų ir patikimą energijos srautų funkcionavimą“, – aiškino M. Ivanavičius.

Pasak jo, elektros jungtis siektų 240 kilometrų.

Projektą sudaro trijų po 330 kilovoltų (kV) linijos Darbėnai–Varduva–Mūša, Panevėžys–Mūša ir transformatorių pastotės „Varduva“ statybos.

Užbaigti Lietuvos šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimą planuojama iki 2034-ųjų.