„Sukanka mėnuo nuo dienos, kai įsigaliojo LR Darbo kodekso pataisa, visus Lietuvos darbdavius įpareigojusi savo darbo skelbimuose nurodyti ir algą, kurią ketina mokėti ieškomam darbuotojui, – sako „CV Market.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė. – Šią informaciją slepiantiems po devyniais užraktais yra palikta tik viena galimybė – skelbti ne konkrečią sumą, o intervalą „nuo-iki“ bei numatytą kintamąją dalį. Išvis nenurodžius, kiek ketinama mokėti, gresia baudos nuo 90 iki 180 eurų.“
Tiesa, pereinamuoju laikotarpiu dar nėra baudžiama, todėl iki šiol nemažai darbo skelbimų vis dar siūlo „konkurencingą“, „laiku mokamą“, „patrauklų“, o ne tiksliai ar bent apytiksliai eurais išreikštą atlyginimą.
Ypač daug Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalies pakeitimo neskaičiusių darbdavių ieško darbuotojų feisbuke ir kituose socialiniuose tinkluose. Tačiau atstovė džiaugiasi, kad po tokiais skelbimais tuoj atsiranda komentarų, primenančių darbdaviui būtinybę įrašyti, kiek ketinama mokėti.
Paakino ir dirbančiuosius
Įpareigojimas darbdaviui atskleisti, kiek planuoja mokėti, paskatino ir pačius darbuotojus drąsiau skelbti, nuo kokio atlyginimo jie tikisi. Jei anksčiau tokią prabangą sau leido tik tam tikrų specialybių (daugiausia IT ir pardavimų srities) atstovai, tai dabar išdrįsusių parašyti „noriu gauti ne mažiau nei“ atsiranda ir tarp kitų specialybių atstovų.
Latvijoje, kur tokia prievolė darbdaviams įsigaliojo jau nuo pernai metų lapkričio, gyvenimo aprašymuose, pateiktuose per pirmąją šių metų pusę, norimą algą nurodė 23 proc. ieškančių darbo, Lietuvoje 21 proc., o Estijoje – 20 proc. Tiesa, kad ši informacija būtų matoma viešai, sutiko kur kas mažiau ieškančių darbo, bet Latvija ir čia pirmauja – 9 proc. Lietuvoje nebijančių viešinti atlygio 8 proc., Estijoje – 7 proc.
Kaip parodė įmonės atliktas tyrimas, kurio metu apklausti 1132 respondentai, lietuviai turi visus šansus pagal šį rodiklį netrukus aplenkti latvius. Kad nurodys, kiek pageidauja uždirbti, pareiškė 36,3 proc. apklausos dalyvių. Dažniausias tokio sprendimo argumentas – laiko ir lėšų taupymas. Žmonėms įgriso gaišti laiką, eiti ar net važiuoti į pokalbį kartais net kelis šimtus kilometrų ir tik tada sužinoti, kad siūlomas atlyginimas mažesnis nei lūkesčiai. Taip aiškino 27,4 proc. dirbančių Lietuvos įmonėse. Dar 8,9 proc. visų respondentų teigė, kad nurodys atlyginimą, nes žino, kad tokie specialistai kaip jie, rinkoje aukštai vertinami. Kur kas drąsiau į pageidaujamo atlyginimo viešinimą žiūri darbuotojai vyrai, o taip pat tie, kam per 30 metų.
Argumentai „prieš“
Skeptikai menkai pralenkė tuos, kas ruošiasi skelbti savo finansinius norus – 37,1 proc. Tačiau motyvų, kodėl nurodyti laukiamą atlyginimą neverta, pažerta kur kas daugiau. Dažniausiai pasitaikantis argumentas „prieš“ – „nežinau, kiek rinkoje kainuoja tokio lygio specialistai kaip aš“ – 12,4 proc. Natūralu, kad tokių nežinančių savo vertės daugiausia atsirado tarp tų dirbančiųjų, kuriems 30 ar mažiau metų – savo vertę jie dar tik kuria.
11,9 proc. bijo apriboti galimą gauti atlyginimą – „o kas, jei suma, kurią nurodysiu, bus mažesnė nei ta, kurią darbdavys ketino man mokėti?“. Įdomu, kad šios baimės pasirodė stipresnės tarp moterų.
5,6 proc. nerimauja, kad atskleidę savo piniginius lūkesčius be reikalo išgąsdins darbdavį. 3,7 proc. nepasitiki savimi: „tokie specialistai kaip aš rinkoje nelabai vertinami“. O 3,5 proc. nesiruošia nurodyti norimo atlyginimo, nes, pasak jų, tai nepriimtina.
Kad atlyginimo įvardijimo klausimas tikrai nėra paprastas, liudija ir tai, kad net kas ketvirtas (26,6 proc.) dalyvavęs apklausoje pasirinko atsakymą „negaliu atsakyti“.
Naujausi komentarai