Teismas gruodžio 15-ąją nutarė, kad ieškinį atmetęs Vilniaus apygardos teismas (VAT) jį turės nagrinėti iš naujo, o jo nutartį panaikino.

„Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl netinkamai taikytų civilinio proceso teises normų, reglamentuojančių ieškovo atstovo teisinį statusą, netinkamai taikė specialiąsias proceso normas dėl grupės ieškinio bylų nagrinėjimo ypatumų“, – rašoma Apeliacinis teismo nutartyje.

Lapkritį VAT nepriėmė Vartotojų aljanso ieškinio nes, pasak teisėjų, aljansas nėra tinkamas fizinių asmenų atstovas.

Tikimės, kad vartotojai netrukus įvertins grupės ieškinio privalumus ir šis mechanizmas mūsų šalyje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, taps patrauklia vartotojų interesų gynimo priemone.

Anot aljanso viceprezidento Ryčio Jokubausko, grupės ieškinio institutas Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius, teisinių procedūrų praktika tik formuojasi, todėl kyla įvairių nesklandumų. .

„Tikimės, kad vartotojai netrukus įvertins grupės ieškinio privalumus ir šis mechanizmas mūsų šalyje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, taps patrauklia vartotojų interesų gynimo priemone“, – aljanso pranešime teigė R. Jokubauskas.

Vartotojų aljansas 200 nukentėjusių klientų vardu į teismą kreipėsi lapkričio pradžioje, po to, kai su „CityBee“ dėl žalos atlyginimo nepavyko susitarti geranoriškai. Bendras prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis siekia 59,4 tūkst. eurų.

Dar 19 klientų reikalavo atlyginti turtinę žalą nuo vieno cento iki kelių dešimčių eurų.

Aljansas iš pradžių bendrovei pateikė kolektyvinę pretenziją, kuria iš „CityBee“ reikalauta kompensaciją sumokėti iki spalio pabaigos, tačiau bendrovės atstovai teigė, kad ji neturi pagrindo tenkinti klientų reikalavimų.

2021 metų vasarį pranešta, kad nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

BNS kalbinti teisės ekspertai tuomet teigė, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas tik įrodžius, kad „CityBee“ su klientų asmeniniais duomenimis elgėsi neapdariai.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 750 tūkst. registruotų klientų bazę.