„Gjensidige“ duomenimis, ilgaisiais savaitgaliais žmonės dažniau nukenčia nuo ilgapirščių arba patys sugadina asmeninį turtą. Dešimtadalį visų draudžiamųjų įvykių paprastai sudaro vagystės iš gyvenamųjų patalpų, 15 proc. – asmeninio turto apgadinimas. „Pastebime, kad ilsėdamiesi žmonės itin dažnai sudaužo arba paskandina išmaniuosius telefonus, planšetes, aplieja ar sulaužo nešiojamuosius kompiuterius. Taip pat dažnai fiksuojami poilsio inventoriaus sugadinimai: sulaužomos pavėsinės, kepsninės, gultai, skėčiai ir kiti lauko baldai“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Anot G. Matiuko, vien per Mindaugo karūnavimo dienos proga buvusius laisvadienius užfiksuotos kelios dešimtys su išmaniaisiais įrenginiais susijusių draudžiamųjų įvykių. „Juos pervažiuoja automobiliais, žoliapjovėmis, sudaužo, aplieja ar paskandina vandens telkiniuose. Pastebime, kad išauga vagysčių iš automobilių skaičius. Be priežiūros transporto priemonėse žmonės palieka nešiojamuosius kompiuterius, rankines ir kuprines su asmeniniais daiktais, ką tik įsigytus vertingus pirkinius“, – vardijo draudimo bendrovės atstovas.

G. Matiuko teigimu, skaudžių nelaimių ilgaisiais savaitgaliais itin padaugėja dviračių takuose. „Svarbu, kad dviratininkai, ypač vaikai, naudotų šalmus ir apsaugas. Jei žmonės dviračius vežasi į užmiestį ar prie jūros, reiktų pasirūpinti ir dviračio draudimu už draudimo objekto ribų“, – sakė ekspertas.

Pasak jo, kai miestai ištuštėja, vagys taip pat darbuojasi aktyviausiai. „Be priežiūros palikti namai ir sumažėjęs žmonių budrumas skatina tuo pasinaudoti vagis. Kaip rodo statistika, rugpjūtį ir liepą, lyginant su kitais mėnesiais, yra įvykdoma daugiausia vagysčių iš gyvenamųjų patalpų. Būtina atkreipti dėmesį į artėjantį savaitgalį ir Žolinių laisvadienį. Paprastai tokiomis dienomis žmonės išvyksta iš namų, o vagysčių juose skaičius išauga kelis kartus“, – teigė G. Matiukas.

Jo teigimu, beveik du trečdaliai visų vagysčių įvyksta įsilaužus per užrakintas duris ir uždarytus langus. „Nepakankamas dėmesys skiriamas lauko durų ir langų saugumui – svarbu pasirūpinti tinkamomis saugos priemonėmis, atsižvelgiant į gyvenamosios aplinkos ypatumus. Tačiau esama atvejų, kad įsigyjamos saugios durys, spynos, signalizacija, tačiau žmonės lengvabūdiškai jomis nesinaudoja. Neretai paliekamos nerakintos durys, praviri langai, garažų vartai, neįjungiama signalizacija“, – įspėjo G. Matiukas. Jis patarė nepamiršti ir geros kaimynystės – svarbu gerinti santykius su kaimyninių butų ar namų gyventojais ir taip kurti saugią aplinką. Geri kaimynai gali padėti tinkamai ir laiku reaguoti į grėsmę.

„Dažniausiai pavagiami didesnės vertės daiktai, kuriuos lengva išnešti ir po to – greitai bei pelningai parduoti. Statistika rodo, kad populiariausias ilgapirščių grobis – grynieji pinigai, brangūs juvelyriniai dirbiniai, kompiuterinė technika, laikrodžiai, kailiniai ir kiti drabužiai“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovas.

G. Matiuko teigimu, kitas dažnas vagystės objektas – sodo bei daržo technika. „Žoliapjovės, krūmapjovės, įvairūs gręžtuvai, šlifuokliai ir pjūklai vasarą yra naudojami aktyviau ir laikomi „po ranka“, todėl vagys juos greitai aptinka. Paliekant namus būtina pasirūpinti šio inventoriaus saugumu. Kartais paranku užkrauti įėjimą į garažo ar sandėliavimo patalpas, kad vagys sunkiau ten patektų ir ilgiau turėtų ieškoti vertingos technikos“, – pasakojo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius.

Jo teigimu, specifinės vagystės yra fiksuojamos nuomojamuose būstuose, kuriuose nusikaltėliai ištuština ir šaldytuvą ar išneša net durų rankenas.