Bendras Lietuvos įmonių pradelstų skolų portfelis per aštuonis šių metų mėnesius išaugo beveik 3 karto, o vien rugpjūtį - daugiau kaip 200 mln. litų ir mėnesio pabaigoje siekė 2,2 mlrd. litų.

Iš 49 tūkst. realią veiklą vykdančių įmonių Lietuvoje, kas antra turi pradelstų skolų ir beveik kas trečia - įregistruotus ar išregistruotus turto areštus, teigiama kreditų biuro „Creditinfo Lietuva" pranešime.

„Pasigirstančias optimistines kalbas apie jau pasiektą krizės dugną reikėtų vertinti itin atsargiai, kadangi įmonių įsiskolinimai ir toliau didėja, o rugpjūtį sparčiausiai per pastarąjį pusmetį augo ir naujų skolininkų gretos", - sakė „Creditinfo Lietuva" kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

„Creditinfo Lietuva" atlikti vertinimai rodo, kad kol kas nestiprėja įmonių finansinis pajėgumas ir tik trečdalis įmonių per artimiausius 12 mėnesių turi pakankamai geras galimybes laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

Didelė bankroto tikimybė prognozuojama maždaug trečdaliui Lietuvos bendrovių. Vidutinė bankroto tikimybė numatoma taip pat trečdaliui įmonių. Finansavimą bankuose praktiškai gali tikėtis gauti tik mažą bankroto tikimybę turinčios bendrovės - iki trečdalio Lietuvos įmonių.

„Creditinfo Lietuva" duomenimis, paskutiniaisiais mėnesiais sparčiai mažėja įregistruotų įmonių turto areštų skaičius. Aukščiausią lygį - 3393 atvejų - šis rodiklis buvo pasiekęs šių metų kovą (4,4 karto daugiau nei 2008-ųjų kovo mėnesį), dabar jis sumažėjo iki 1978.

„Įmonių turto areštų statistikos kitimas lyg ir turėtų patvirtinti, kad paskutiniu metu verslo situacija gerėja, tačiau tiek bendras įmonių įsiskolinimo portfelis augimas, tiek įmonių mokumo ir bankroto prognozės atspindi labai sudėtingą padėtį", - teigė A.Buemann.

Daugiausiai skolų Lietuvos įmonės turi finansinėms įstaigoms - bankams, lizingo bendrovėms, likusią bendrovių laiku negrąžintų įsiskolinimų dalį sudaro skolos telekomunikacijų, skirstomųjų tinklų, kuro prekybos ir kitiems ekonomikos sektoriams.

Daugiausiai skolų turinčiųjų sąrašo viršuje ir toliau išlieka statybų, transporto, prekybos sektoriai, viešbučiai ir restoranai, miško ir medienos pramonė. Saugesni yra maisto pramonės ir žemės ūkio sektoriai.