Asociacijos vadovo Pauliaus Vertelkos teigimu, KAM parengtame Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad „Infostruktūra“ teiktų neapibrėžtos apimties paslaugas valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, savivaldybėms, jų įmonėms ir net viešosioms įstaigoms.

„Infobalt“ rimtai svarsto, jei toks įstatymas būtų priimtas, kreiptis į Europos Sąjungos institucijas, į Europos Komisiją dėl galimai šiurkščių konkurencijos teisės pažeidimų ir nepagrįsto ūkinės laisvės informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje ribojimo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo P. Vertelka.

Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ asocijuotas partneris Karolis Kačerauskas sako, kad Krašto apsaugos ministerijos siūloma veikla turėtų būti pripažįstama ūkine veikla, kur monopolį draudžia Konstitucija.

„Ūkine veikla pripažįstama ta veikla, kai ją norėtų ir galėtų vystyti privatus verslas ir uždirbti pelno. Privatūs subjektai galėtų suteikti tas pačias paslaugas, kurias ketina teikti Krašto apsaugos ministerija. Galime klausimą spręsti ES teisės instrumentų pagrindu – valstybės pagalbos taisyklėmis. Nesunku numanyti, kad monopolizavus tam tikrą veiklą ir nukreipus išlaidas vienam subjektui, būtų akivaizdi valstybės pagalba“, – spaudos konferencijoje sakė K. Kačerauskas.

Anot P. Vertelkos, asociacija siūlo ministerijai saugaus duomenų perdavimo paslaugas pirkti rinkoje,  nustačius aiškius kriterijus ir saugumo reikalavimus.

„Suprantame ir pritariame, kad Krašto apsaugos ministerija gali teikti paslaugas, kurių negali teikti privatūs tiekėjai, tačiau tam reikia pagrįsti, kad tos paslaugos tikrai nėra prieinamos rinkoje ir jos būtų suderintos su valstybės pagalbos taisyklėmis. Kol kas to nėra, viskas labai abstraktu“, – sakė P. Vertelka.

„Infobalt“ vadovo teigimu, ministerijos ketinimai sukurtų situaciją, kai vienas ūkio subjektas pats save prižiūrėtų ir nustatytų reikalingų paslaugų kiekį bei tam skirtinų lėšų sumą, todėl kyla rizika dėl neefektyvaus valstybės lėšų panaudojimo.