- Mindaugas Samkus, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Asociacija „Infobalt“ svarsto kreiptis į Europos Komisiją dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) iniciatyvos valstybinių duomenų perdavimo paslaugas patikėti biudžetinei įstaigai „Infostruktūra“.
Asociacijos vadovo Pauliaus Vertelkos teigimu, KAM parengtame Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad „Infostruktūra“ teiktų neapibrėžtos apimties paslaugas valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, savivaldybėms, jų įmonėms ir net viešosioms įstaigoms.
„Infobalt“ rimtai svarsto, jei toks įstatymas būtų priimtas, kreiptis į Europos Sąjungos institucijas, į Europos Komisiją dėl galimai šiurkščių konkurencijos teisės pažeidimų ir nepagrįsto ūkinės laisvės informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje ribojimo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo P. Vertelka.
Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ asocijuotas partneris Karolis Kačerauskas sako, kad Krašto apsaugos ministerijos siūloma veikla turėtų būti pripažįstama ūkine veikla, kur monopolį draudžia Konstitucija.
„Ūkine veikla pripažįstama ta veikla, kai ją norėtų ir galėtų vystyti privatus verslas ir uždirbti pelno. Privatūs subjektai galėtų suteikti tas pačias paslaugas, kurias ketina teikti Krašto apsaugos ministerija. Galime klausimą spręsti ES teisės instrumentų pagrindu – valstybės pagalbos taisyklėmis. Nesunku numanyti, kad monopolizavus tam tikrą veiklą ir nukreipus išlaidas vienam subjektui, būtų akivaizdi valstybės pagalba“, – spaudos konferencijoje sakė K. Kačerauskas.
Anot P. Vertelkos, asociacija siūlo ministerijai saugaus duomenų perdavimo paslaugas pirkti rinkoje, nustačius aiškius kriterijus ir saugumo reikalavimus.
„Suprantame ir pritariame, kad Krašto apsaugos ministerija gali teikti paslaugas, kurių negali teikti privatūs tiekėjai, tačiau tam reikia pagrįsti, kad tos paslaugos tikrai nėra prieinamos rinkoje ir jos būtų suderintos su valstybės pagalbos taisyklėmis. Kol kas to nėra, viskas labai abstraktu“, – sakė P. Vertelka.
„Infobalt“ vadovo teigimu, ministerijos ketinimai sukurtų situaciją, kai vienas ūkio subjektas pats save prižiūrėtų ir nustatytų reikalingų paslaugų kiekį bei tam skirtinų lėšų sumą, todėl kyla rizika dėl neefektyvaus valstybės lėšų panaudojimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos7
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...