Tyrimo duomenimis, 2015-2017 metais IRT specialistų skaičius šalyje augo 6,5 proc., kai bendras samdomų darbuotojų skaičius šiuo laikotarpiu vidutiniškai augo 0,6 proc. per metus.

„Rinkos lūkesčiai auga, ambicijos didėja, tai džiugu, nes tai geros ekonominės naujienos, tačiau turime rimtą galvos skausmą, kaip mes tą poreikį galėsime patenkinti. Programuotojas šiuo metu yra pagrindinis geidžiamiausias specialistas rinkoje, jo reikės ganėtinai gausiai, vien programavimo veikla galinčių užsiimti specialistų, tiek jaunesnių, tiek vyresnių specialistų, reikės dar apie 4,45 tūkst.“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė INFOBALT direktorius Paulius Vertelka.

Anot P. Vertelkos, 72 proc. (9,5 tūkst.) programuotojų laukiama Vilniuje, 2,6 tūkst. Kaune, likusių - kituose miestuose.

Tyrime dalyvavo 159 Lietuvos IRT sektoriaus įmonės, kuriose dirba beveik 7000 darbuotojų, iš kurių apie 70 proc. yra IRT srities specialistai.

Pasak INFOBALT direktoriaus, norint patenkinti specialistų poreikį, 80 proc. mokinių, išlaikiusių matematikos egzaminą bent jau pagrindiniu lygiu, turėtų stoti į IRT studijas, o kas dešimtas artimiausiais metais išsilavinimą įgysiantis asmuo taip pat turėtų stoti į su IRT susijusią studijų programą.

Tuo metu, pasak Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, džiugu, kad stojančiųjų į IRT studijas profesinėse mokyklose daugėja.

„Nuo 2013 iki 2017 metų augo priėmimas į profesines mokyklas ir į universitetus. Į profesines išaugo beveik du kartus”, - sakė G. Jakštas.

Anot jo, neramina tai, kad į universitetines IRT studijas įstojo mažiau merginų ir kad priėmimas į doktorantūros studijas neauga, netgi šiek tiek mažėja.

„Trumpuoju laikotarpiu atsižvelgiama į rinką, jei specialistų reikia, studentų atsiranda, tačiau ilgesniu laikotarpiu gali būti, kad nebus kam rengti IRT specialistų”, - sakė G. Jakštas.

Anot jo, ženkliai skiriasi ir profesines mokyklas, kolegijas bei universitetus baigusių absolventų skaičius. Vidutiniškai profesinių mokyklų IRT specialistų atlyginimas siekia apie 500 eurų iki mokesčių, kolegijų - apie 650, universitetų - 1000 eurų, o magistrų daugiau nei 1000 eurų.

Jis taip pat paminėjo, kad dirbančiųjų Vilniuje vidutinis atlyginimas siekia 1600 eurų, o kituose miestuose nesiekia net 1000 eurų.

Pasak „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino, IRT specialistų trūkumą reikia pradėti spręsti jau nuo mokyklos, jose turėtų būti gerinami matematiniai įgūdžiai.

„Vienas iš gerųjų pavyzdžių - mikrokompiuterių projektas, tai geras būdas sudominti vaiką, kad IT yra įdomi sritis. Šią iniciatyvą reikia plėsti ir auginti“, - sakė M. Katinas.

Jo teigimu, taip pat būtina drastiškai sustiprinti profesinių mokyklų studijų kokybę, nes ateityje bus sričių, kur reikės nelabai sudėtingų funkcijų, tačiau profesinėse mokyklose įgytus įgūdžius absolventai galės pritaikyti ir turėti neblogą darbą.

Taip pat, anot jo, būtina ir didinti dėstytojų atlyginimus bei jų skaičių.

„Universitetiniame lygyje yra daug dalykų, kuriuos galima sustiprinti - viena iš silpnųjų grandžių dėstytojų krūvis ir atlyginimai. Tai kai pagalvojame, kad vienas dėstytojas dėsto 100, tai ne tas pats, kas socialinių mokslų studentams, kur parodai lentoje ir jie jau moka. Reikia daugiau dėstytojų“, - pabrėžė jis.

M. Katino teigimu, svarbu plėsti ir pouniversitetines studijas, kurias įgyti padeda privačios iniciatyvos.

„Viena iš tokių mokyklų priima apie 500 studentų ir tos pouniversitetinių studijų organizacijos parenka tokį patį skaičių kaip visas aukštasis mokslas. Mano supratimu, turint galvoje tai, kad žmonės turės mokytis visą gyvenimą, tos pouniversitetinės studijos turės aukštą potencialą. Šiuo metu nemažai žmonių tą daro“, - teigė jis.

Tyrime dalyvavo 159 Lietuvos IRT sektoriaus įmonės, kuriose dirba beveik 7000 darbuotojų, iš kurių apie 70 proc. yra IRT srities specialistai.