Inovacijos vis dažniau vadinamos tuo šiaudu, kuris galėtų šalį ištraukti iš recesijos liūno. Vis dėlto Lietuva pagal inovacijų taikymą – atsilikėlė. Vargu ar ekonomikos krizė įkvėps noro vytis kitas šalis.

Pranašumas: pasak mokslininkų, svarbiausi Lietuvos ištekliai yra protai, į tai reikėtų kreipti investicijas ir apsaugoti šalį nuo protų nutekėjimo į užsienį.

Optimistiškiausi – politikai

Scenarijaus, kaip verslas, valstybė ir mokslas galėtų paskatinti Lietuvos ekonomikos plėtrą, ieškoma nebe pirmus metus. Kol kas tik pavienės įmonės ir švietimo įstaigos turi kuo pasigirti diegiant inovacijas, tačiau masiniu reiškiniu to pavadinti dar negalima.

Šiųmetėje tarptautinėje konferencijoje "Inovacijų diena 2009" tvyrojo gana niūrios nuotaikos – entuziazmą temdė pasaulį apgaubęs ekonominės recesijos šešėlis. Mokslininkai ir verslininkai nesidalijo naujausiais atradimais ir nepristatė novatoriškų projektų. Vietoj to su politikais bandė ieškoti receptų, kaip išgyventi krizę, diskutavo apie Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, technologinę partnerystę ir vangią inovacijų sklaidą versle.

Renginį globojantis premjeras Andrius Kubilius pasveikino forumo dalyvius ir pasidžiaugė sėkminga Žinių ekonomikos forumo veikla. "Visada sakiau, kad šis sunkmetis yra puiki proga valstybei, jos biurokratiniam aparatui atlikti reformas, kurios ekonomikos augimo laikais buvo atidėliojamos, ir pasiruošti būsimam proveržiui", – entuziastingai kalbėjo A.Kubilius.

Ūkio viceministras Rimantas Žylius pridūrė, kad Ūkio ministerijos duomenimis, net 59,7 proc. Lietuvos verslo įmonių šių metų biudžetuose yra numačiusios lėšų inovatyviems projektams.

Negailėjo kritikos

Tačiau kiti konferencijos dalyviai kalbėjo ne tokiu pakiliu tonu. Ekspertams beliko konstatuoti, kad iki šiol Lietuva inovacijų srityje nėra pasižymėjusi, o pritraukti investicijų į aukštąsias technologijas kol kas nesiseka.

"Mano jausmai dvejopi. Džiugu su jumis visais susitikti, pasidalyti patirtimi ir aptarti metų įvykius. Tačiau liūdina tai, kad Lietuva pagal inovacijų rodiklius niekur nepasistūmėjo ir vis dar yra pačiame sąrašo gale. Be to, pasauliniame inovacijų indekse pabrėžiama, kad visos išvardytos pasaulio šalys daro šiokį tokį progresą, išskyrus Lietuvą", – kalbėjo buvęs Kauno mokslo ir technologijų parko "Technopolis" direktorius Eugenijus Mačikėnas.

"DnB Nord" banko finansų analitikė Jekaterina Rojaka pabrėžė, kad Lisabonos strategijoje numatoma, jog siekdamos išlaikyti Europos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje Bendrijos šalys mokslo tyrimams turėtų skirti apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), prie to turėtų prisidėti ir verslas. Tačiau Lietuvoje mokslo tyrimams šiuo metu iš viso (su privačiomis verslo lėšomis) skiriama tris kartus mažiau – apie 0,8 proc. BVP.

"Maždaug per pusmetį Lietuvos ekonomika nuo 40 proc. ES vidurkio šoktelėjo iki 60 proc. Tačiau Lietuvoje atlyginimų augimas viršijo produktyvumą, nors jie ir taip išliko vieni mažiausių Europoje. Nedarbas vėl sparčiai didėja. Mes nuo kitų ES šalių labai atsiliekame ir produktyvumu, ir inovacijomis. Nesugebame pritraukti ir užsienio investicijų į aukštąsias technologijas, o krizė daugelį šių rodiklių dar pablogino", – naujausiomis šalies ūkio tendencijomis dalijosi ekonomistė.

Kai padai svyla

Konferencijos dalyviai sutarė, kad krizė yra palankus metas naujovėms ir permainoms, mat pirmasis inovacijų taikinys yra sąnaudos.

"Per krizę mažiausiai priešinamasi permainoms, nes ir taip visi būna prispausti", – sakė Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Strateginio valdymo katedros vedėjas Robertas Jucevičius.

Jis įsitikinęs, kad sunkmečiu verslininkai imasi sprendimų, apie kuriuos kylant ekonomikai net nepagalvotų. Pavyzdžiui, atleisti dalį darbuotojų ir automatizuoti gamybą ar diegti sistemas, didinančias produktyvumą.

Tačiau, anot jo, svarbu ne tik įveikti recesiją, bet ir pasirengti panašiems iššūkiams ateityje bei nuspręsti, kaip šalis gyvens po krizės.

Mokslininkas taip pat pabrėžė, kad inovacijos yra ne tik technologijos, bet ir modernūs verslo bei politikos sprendimai. Jis įsitikinęs, kad vienas svarbiausių Lietuvos išteklių yra protas, ir paragino valdžią bei verslą investuoti į šią sritį.

"Įmonės eina ten, kur joms geriausia daryti verslą. Naftos bendrovės – ten, kur yra naftos, dujų – ten, kur yra dujų, o technologijų – ten, kur yra proto. Lietuvoje jo yra daug, mūsų mokslininkai labai vertinami pasaulyje. Dėl to jie ir išvažiuos, jei nesudarysime jiems sąlygų dirbti čia. Nepraleisime tokios progos", – ragino R.Jucevičius.

Sprendė etinę dilemą

Konferencijoje neišvengta ir klausimų, ar inovacijos ir technologijos nėra visuotinis blogis, sukeliantis krizes ir susvetimėjimą.

"Ar mokate savo žmonos numerį atmintinai? Aš – ne. O ar jūsų vaikai turi draugų, kurių niekada gyvenime nėra matę ir su jais bendrauja tik per "Facebook"? Tikriausiai turi. Ar tai ne technologijų problema? Ar neprarandame žmogiškumo?" – klausė žurnalų "Verslo klasė" ir "Iliustruotasis mokslas" redaktorius Aurelijus Katkevičius.

Tačiau konferencijos dalyviai tvirtai įsitikinę, kad technologijos ir inovacijos nėra nei blogis, nei gėris. Viskas priklauso nuo to, kaip žmonės jas naudoja. Pati technologijų plėtra – nesustabdoma, o be jų bet kuri šalis prarastų konkurencingumą ir nespėtų koja kojon žengti su pasauliu.

Skaičiai ir faktai

Agentūros "Eurostat" duomenimis, didžiausią dalį BVP inovacijoms ES skiria Švedija (3,7 proc.), Suomija (3,4 proc.) ir Austrija (2,51 proc.). Lietuvai pagal inovacijoms skiriamą BVP dalį šiuo metu tenka dvidešimta vieta tarp 27 ES narių (0,8 proc.).

ES inovacijų indeksas 2008 m.

Šaltinis: "European Innovation Scoreboard"