Kaip nurodoma pranešime, interneto tinklalapyje pranesktiesa.lt paaiškinama, kas ir apie kokius pažeidimus gali pranešti, kokiu būdu tai padaryti ir ką reikia pateikti. Jame taip pat pateikti istorijų pavyzdžiai, pranešėjų apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonių taikymo atvejai.

Anot prokuratūros, pranešėjams, išdrįsusiems pranešti apie pažeidimus, taikomas visiškas konfidencialumas ir apsaugos priemonės, o pasitvirtinus informacijai apie pažeidimą – išmokamas atlygis, kartais siekiantis ir dešimtis tūkstančių eurų.

2019–2022 metų laikotarpiu pagal pranešėjų suteiktą informaciją buvo pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai dėl visuomenei aktualių pažeidimų. Nustatyta, kad valstybei buvo nesumokėta beveik 38 mln. eurų mokesčių, o kitokio pobūdžio žala siekė daugiau nei 48 mln. eurų. Dėl pranešėjų suteiktos informacijos pažeidėjai sulaukė baudų.

„Norime paraginti žmones nelikti abejingais ir reaguoti, kai sužinoma apie daromus pažeidimus darbo vietoje, nes tik pranešdami apie juos užkirsime kelią neteisybei, lėšų grobstymui, piktnaudžiavimui“, – pranešime cituojama generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Norime paraginti žmones nelikti abejingais ir reaguoti, kai sužinoma apie daromus pažeidimus darbo vietoje, nes tik pranešdami apie juos užkirsime kelią neteisybei, lėšų grobstymui, piktnaudžiavimui.

 

Nuo 2019 metų pradžios Lietuvoje asmenys gali pranešti apie visuomenės saugumo ar sveikatos, aplinkosaugos, finansų ar buhalterinės apskaitos, neteisėto poveikio, piktnaudžiavimo tarnyba ir kitus pažeidimus, susijusius su viešuoju interesu. Tokius pranešimus nagrinėja Generalinė prokuratūra, ji koordinuoja pranešėjų apsaugos procesą Lietuvoje. Generalinio prokuroro sprendimu prokuratūroje pranešėjų apsaugos funkcija priskirta Vidaus tyrimų skyriui.

„Pranešus apie galimą pažeidimą, sprendimas dėl pranešėjo statuso suteikimo priimamas per 10 darbo dienų, tačiau nuo pat pranešimo pateikimo yra užtikrinamas pranešusio asmens konfidencialumas, jam taip pat taikoma apsauga nuo neigiamo poveikio“, – sakė Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėja Gintarė Bliujienė.

Gavusi pranešimą, Generalinė prokuratūra visada palaiko ryšį su pranešėju, o jei informacija pasitvirtina ir pradedamas tyrimas, nuolatos informuoja apie jo eigą ir sprendimus.

Per ketverius šio įstatymo galiojimo metus į valstybės biudžetą buvo sumokėta daugiau nei 317 tūkst. eurų ir tenkinta civilinių ieškinių už daugiau nei 70 tūkst. eurų.

Pranešėjų apsaugos įstatymas įsigaliojo 2019 metų sausio 1 dieną, jis įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, kurioje dirba ar dirbo, apsaugos mechanizmą. Įstatymas tai pat numato, kad valstybės, savivaldybių institucijose bei privataus verslo įmonėse turi būti sukurtas vidinis kanalas, per kurį jų darbuotojai galėtų pranešti apie pastebėtus pažeidimus.