Verslininkai sako, kad steigti įmones rajone galima dėl geros infrastruktūros ir lengvatų. Valdžia verslui taip pat siūlo kurtis tuščiuose pastatuose, kurių rajone apstu.

Siuvyklą Ąžuolinių apleistoje mokykloje prieš penkerius metus įkūrė Audrius ir Nijolė Graužiai. Verslas nuo 5 darbuotojų išsiplėtė iki penkiasdešimties – moterys siuva čiužinukus vaikų vežimėliams ir kėdutėms. Pasak direktoriaus, kurti naujas darbo vietas, kai vien iš paramos galima gauti iki 15 tūkstančių eurų, nebuvo sunku. Įmonė naudojosi savivaldybės ir darbo biržos parama.

Verslininkas džiaugiasi, kad apie 80 procentų darbuotojų – aplinkinių kaimų gyventojos.

„Toliau įgyvendiname programas su darbo birža. Statysime dar mezgimo mašinas, bandysim megzti megztukus vaikams“, – sakė UAB „Virtual Business Corporation“ direktorius Audrius Graužys.

Apie savivaldybės ir darbo biržos paramą bei bendradarbiavimą su profesinio rengimo centru kalba ir dar vienos sėkmės istorijos herojai – nuotykių parko Radžiūnuose įkūrėjai.

Be lengvatų turto ir žemės mokesčiams, finansinės paramos darbo vietoms kurti, „Tarzanijos“ parko direktorius įvardija ir problemą – trūksta specialistų, nors nedarbas rajone siekia 13 procentų.

„Išsiplėtėm nuo laipynių parko iki apgyvendinimo paslaugų, iki maitinimo, kitų paslaugų, pramogų. Didžiausia bėda su specialistų trūkumu kaimo vietovėse“, – kalbėjo nuotykių parko „Tarzanija“ direktorius Mindaugas Aldonis.

Pasak verslininkų, kvalifikuotų darbuotojų stygių bando užpildyti profesinio rengimo centras.

Kas dešimtas įsigijęs staliaus, staklininko ar suvirinto specialybę, lieka dirbti Alytaus rajone.

„Kai kuriose verslo įmonėse per mažas dėmesys yra skiriamas ir jaunų darbuotojų socializacijai tose įmonėse. Atlyginimas taip pat yra sudėtinė dalis. Ir jeigu mes apgaunam, jeigu mes praktikos metu bandom kokius tai nukrypimus nuo programos, tai atsiliepia jo norui dirbti“, – pasakojo Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras.

Rajone veikia medienos, siuvimo, baldų įmonės, gaminami įvairūs kabeliai ir detalės televizoriams, vystomas paslaugų ir turizmo sektorius. Tačiau, pasak rajono mero, ne viskas vyksta sklandžiai – nenaudojamų pastatų privatizavimo procesas užsitęsia.

„Formaliai turim praeiti ilgą kelią – Turto bankas, NŽT žemės reikalai stringa. Sutvarkyti objektą, kad jį būtų galima paleisti privatizavimui, užtrunka 2 metai ir čia yra blogai. Tai priekaištas ne savivaldybei, o centrinei valdžiai“, – apgailestauja Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

Laisvosios rinkos instituto duomenimis, pernai vienam rajono gyventojui teko 1000 eurų tiesioginių užsienio investicijų. Alytaus rajonas – vienas iš lyderių tarp savivaldybių pagal materialines investicijas.