Šiaulių ligoninėje dirbanti neurologė de6imt metų gyveno ir dirbo Anglijoje. Ten atlyginimai didesni, bet nusprendė grįžti. 

„Su vyru paskaičiavome, jog uždirbsime mažiau, bet čia turėsime gerą kokybę“, – pasakojo gydytoja neurologė Milda Bajorienė.

Vieni grįžta, kiti išvyksta, tad tenka pasistengti specialistus įtikinti pasilikti ar pasirinkti mažesnį miestą.

„Jeigu gydytojas pasirenka Šiaulių ligoninę, jis gali pretenduoti į keliasdešimt eurų išmoką prie kurios prisideda ligoninė“, – teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ypač jaunieji specialistai neslepia, kad nori ir siekia išlaikyti darbo ir poilsio balansą. Kai kurie rezidentai pamatę realybę, iš medicinos išvis pasitraukia arba renkasi privatų sektorių. 

„Išlieka atotrūkis tarp viešo ir privataus sektoriaus. Privačiame sektoriuje yra ženkliai geresni atlyginimai, mažesni krūviai. Gąsdina tai, kad atotrūkis tik didėja“, – nerimo neslėpė jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Panavienė.

Anot pašnekovės, atlyginimas privačiame sektoriuje gali skirtis tris kartus ir daugiau.

„Idealus atvejis būtų dirbti 1–2 įstaigose, bet ne penkiose“, – sakė A. Panavienė.

Prošvaisčių yra. Kad medikų sąlygos gerėtų, turėtų užtikrinti sveikatos ministro ir profsąjungų parašai. Kolektyvine sutartimi buvo įtvirtintas atlyginimo augimas.

„2025 metais tam tikslui numatyta per 200 mln. eurų, tai sudarys galimybę kelti atlyginimą apie 10 proc.“, – pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.

Pakėlimas laukia jau nuo sausio.

„Viskas labai gražiai skamba, bet 10 proc. didės atlyginimo pastovioji dalis, o gydytojų bei slaugytojų atlyginimas susideda iš pastoviosios kintamos dalies ir priedų“, – akcentavo sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė.

Ministerija sako, jog lyginant su bendru vidurkiu, medikų atlyginimų augimas bus ketvirtadaliu spartesnis.

„Santaros klinikose padidės 200 eurų „ant popieriaus“. Nežinau, ar tai yra daug, ar mažai“, – kalbėjo R. Kiršienė.

Sutartimi skiriamas ir didesnis dėmesys vienai specialistų grupei, kuri ir ministro akimis, būtent šiuo metu reikalauja papildomos injekcijos.

„Darbo užmokesčio nustatymo formulėje turime pokytį slaugytojams, kuris leis didinti darbo užmokesčio grindis dar 10 proc.“, – džiaugėsi A. Pečkauskas.

Slaugytojų ypač trūksta regionuose. 

„Slaugytojų bendruomenė artėja link pensinio amžiaus, nėra kas pakeistų“, – apie dabartinę situaciją pasakojo slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė.

„Dešimties metų laikotarpyje mūsų sistemoje trūks 4–5 tūkst. slaugytojų“, – skaičiais dalijosi sveikatos apsaugos ministras.

Ar nebus taip, jog senstančią tautą ateityje slaugys specialistai iš trečiųjų šalių?

„Galime diskutuoti kažkokiu lygmeniu apie lengvesnes sąlygas tiems slaugytojams, kurie nori atvykti į mūsų šalį, nepriklausomai iš kur jie atvyksta“, – svarstė A. Pečkauskas.

„Nemanau, kad pavyks prisikviesti tiek, kad kompensuotų trūkumą. Papildomai prisidės kalbos barjeras“, – teigė A. Volodkaitė.

Biudžetinėse įstaigose atlyginimai didės tik profsąjungų nariams. 

„Visuomenės sveikatos specialistai jaučiasi pamiršti, mums skaudu“, – nusivylimo neslėpė visuomenės sveikatos specialistė Daiva Jokubauskienė.

O skaudu dėl, kaip sako, tūkstančio eurų nesiekiančio atlyginimo.

„800–900 eurų „į rankas““, – tikino gydytoja.

Parašais numatyti ir papildomi laisvadieniai, lėšos kvalifikacijos kėlimas, priedai už pamainos perdavimą, dirbantiems 24 val. pamainomis.