Išliekant paralyžuotai bankų skolinimo politikai ir smunkant Lietuvos eksporto paklausai, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet gali mažėti nuo 15 iki 20 proc., interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė laikinoji finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Joks verslas negali imti paskolų siūlomomis palūkanomis“, - kalbėjo ji.

Anot I. Šimonytės, bendrovės kenčia nuo „žiauraus likvidumo trūkumo“.

Didžiųjų komercinių bankų SEB ir „Swedbank“ politika mažinant savo įsitraukimą Baltijos šalyse esą yra kaip „gyvybės palaikymo įrangos atjungimas“.

„Būdami labai, labai, labai atsargūs bankai sukuria daugiau problemų patys sau. Tai reiškia, jog ateityje bus daugiau bankrotų, nes kredito negauna vis dar gyvybingi projektai“, - teigė I. Šimonytė.

Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį bankrotų, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padvigubėjo iki 446.

„Bloomberg“ rašo, kad Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, šiuo metu kovoja su didžiausia recesija nuo pat perėjimo prie laisvosios rinkos sistemos paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje. Šalių vyriausybės krizę atlaikyti bando karpydamos algas ir kitas išlaidas bei žadėdamos išlaikyti savo valiutų sąsają su euru.

Pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika mažėjo 13,6 proc. - tai trečias sparčiausias nuosmukis Europos Sąjungoje.

I. Šimonytė sako nematanti „jokio pagrindo“, kad antrojo ketvirčio rezultatai būtų geresni.

„Dabar mes manome, kad šiemet [ekonomikos sumažėjimas - lrt.lt] gali būti bet koks nuo 15 iki 20 proc.“, - sakė ji.

Finansų ministerija planuoja peržiūrėti savo prognozę, kai tik bus paskelbti antrojo ketvirčio BVP duomenys, - tai numatoma liepos 28 dieną.

Tačiau I. Šimonytė pakartojo dėl galimos pagalbos nesikalbanti su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Jos nuomone, artimiausiu metu jos neprireiks, nors ministrė neatmetė, kad ilguoju laikotarpiu taip gali nutikti.

„Mes visada turime turėti galvoje šią galimybę. Negaliu pasakyti, jog tikrai niekada ja nepasinaudosime, kad mums jos niekada neprireiks. Būtų kvaila tai atmesti“, - sakė I. Šimonytė.

Ji teigė, kad jos tikslas yra „artimiausioje ateityje“ susidoroti su euro įvedimo strategija.

„Eurą turime įsivesti kaip galima greičiau ne todėl, kad manome, jog euro banknotai yra gražesni, bet kad sumažintume spekuliacijas apie riziką mūsų šalyje“, - kalbėjo ministrė.

Tačiau ji nurodė, jog pasiekti, kad Lietuva 2011 metais atitiktų euro įvedimo kriterijus, bus „labai sunku ir pareikalaus dau pastangų“.

Vis dėlto I. Šimonytė teigė, kad Lietuva tai gali padaryti ir be valiutos devalvavimo, nes dabar imamasi tokių priemonių kaip algų karpymas.

„Ekonomika išvengs tokios krizės, nes ji gali pademonstruoti lankstumą, kai reikia. Darbo jėga yra lanksti, žmonės priima atlyginimų mažėjimą“, - sakė ji.

I. Šimonytė teigė esanti įsitikinusi, kad šį mėnesį Seime bus pritarta naujoms biudžeto pataisoms ir atlyginimų kirpimui dar 10 proc., nes „tiek tarp politikų, tiek visuomenėje yra platesnis sutarimas, nei buvo metų pradžioje“.