Lietuvos gyventojai stengiasi savo pinigais disponuoti sąmoningai, bet tik kiek mažiau nei pusė jų galėtų nesiskolindami padengti didesnes netikėtas išlaidas.

Tai rodo Lietuvos banko užsakymu atliktas gyventojų finansinio raštingumo tyrimas.

Netikėtų išlaidų šokui labiau pasirengę vyrai, aukštesnio išsilavinimo, daugiau nei 489 eurų gaunantys ir didmiesčių gyventojai.

Tyrimas taip pat rodo, kad vienas iš trijų šalies gyventojų netekę pajamų šaltinio galėtų tris mėnesius gyventi iš santaupų. Tai, anot banko rodo, kad žmonės per krizę išmoko valdyti savo finansus racionaliau, tačiau finansinio raštingumo vis dar trūksta.

55 proc. šalies gyventojų nurodė turintys finansinius tikslus, tarp kurių pagrindiniai yra orientuoti į būsto ir automobilio įsigijimą.

Nagrinėjant taupymo ypatumus, paaiškėjo, kad lietuviai dažniausiai taupo grynaisiais pinigais ir banko sąskaitoje, 28 proc. apklaustųjų nurodė per paskutinius metus aktyviai netaupę.

Tyrimą Lietuvos banko užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Lietuvos banko ekspertai pataria kiekvieną mėnesį gavus atlyginimą, dešimtadalį jo atidėti taupymui. Jei tokia suma iš pradžių atrodo labai didelė, patariama pradėti nuo mažesnių sumų ir jas didinti. Be to, ekspertai pataria žinoti, kam taupomą. Ar tai didesnis pirkinys, ar kaupimas netikėtiems gyvenimo atvejams.