Yra daugybė būdų, kaip sutaupyti šilumos energijos ir jai išleidžiamų pinigų. Kai kurių gyventojų patirtis rodo, kad palyginti nedidelė investicija gali duoti didelį efektą.

Liko tik senos sienos

Praėjusių metų gruodį mažiausiai už šilumos energiją Lietuvoje mokėjo Mažeikiuose esančio vieno daugiabučio gyventojai. Neįtikima, bet akivaizdu – už vieną kilovatvalandę (kWh) šilumos energijos gyventojai mokėjo vos 88 centus. Šiame name gyvenantiems mažeikiškiams 60 kv. m ploto buto šildymas atsiėjo vos 53 litus. O pernai gruodį sostinėje daugiausia už tokio paties ploto šildymą mokėjo Agrastų gatvės gyventojai – beveik 700 litų, Kaune Jakšto gatvės gyventojai – 710 litų, o Klaipėdos Liepų gatvės gyventojams teko mokėti 540 litų.

Mažeikių Sodų gatvės 10-o namo bendrijos pirmininkė Nijolė Šiliauskienė neslėpė, kad rezultatai pranoko gyventojų lūkesčius. „Tai atsitiko todėl, kad renovacijos ėmėmės iš peties. Buvo renovuotos ne tik daugiabučio sienos, bet ir visa šilumos sistema. Iš prieš 40 metų statyto daugiabučio liko tik seni blokai. Mums pasisekė, nes 85 proc. renovacijos darbų, tarp jų ir šilumos punkto modernizavimą, finansavo ES. Tiesa, daug ką 100 proc. finansavome patys, pvz., radiatorius, daviklius ir kita, bet nė vienas gyventojas dėl to nesigaili“, – dėstė N.Šiliauskienė. Pasak jos, prieš metus atlikta namo renovacija iš pagrindų gyventojams kainavo 125 litus už 1 kv. m. Taigi, 60 kv. m ploto buto renovacija atsiėjo 7,5 tūkst. litų. „Planuojame, kad investicijos atsipirks jau po kito šildymo sezono“, – teigė daugiabučio bendrijos pirmininkė.

Gyventojai žino geriausiai

Po pastato ir šilumos sistemos renovacijos minėtas daugiabutis Mažeikiuose suvartoja penkis kartus mažiau šilumos nei prieš renovaciją. Praėjusį šildymo sezoną 1 kv. m šildyti prireikė vos 1,16 kWh, o ankstesnėmis žiemomis prireikdavo 5 kWh.

„Mes niekada nemokėjome labai daug, nes visada visą šilumos ūkį laikėme savo rankose. Šilumą visada patys reguliavomės, iki renovacijos – šilumos punkte, dabar – savo butuose. Įsitikinau, kad niekas geriau už gyventojus nežino, kiek reikia šilumos“, – pabrėžė N.Šiliauskienė.

Pasak jos, norint įdiegti išmaniąją daugiabučio šilumos ūkio valdymo sistemą kiekviename bute reikėjo senus radiatorius pakeisti į naujus su termostatais (reguliatoriais) ir davikliais, kurie surenka informaciją apie kiekvieno buto šilumos sunaudojimą ir perduoda į centrinį kompiuterį. „Centrinis kompiuteris stovi pas mane bute, aš matau visus 322 radiatorius ir seku, kiek jie suvartoja energijos. Kiekvieno buto ataskaitas pateikiu šilumos tinklams ir bendrijos buhalterei. Pagal pačių surinktus duomenis mokame tiek už šildymą, tiek už karštą vandenį. Šilumos tinklai neturi jokių galimybių prikišti savo nagus, t. y. nei padidinti, nei sumažinti mūsų suvartojamos šilumos energijos kiekį“, – pasakojo mažeikiškė. Pasak N.Šiliauskienės, kai šilumos valdymo kompiuteris gyventojų rankose, nekyla jokių konfliktų ir su šilumos tiekėjais.

Užkoduotas nepasitikėjimas

Nors Europos Parlamento direktyvoje (2006/3/2/EB) kalbama apie energijos efektyvumo didinimą pasitelkiant modernias informacines technologijas (IT) ir nepriklausomą auditą, Lietuvos gyventojų pasitikėjimas automatizuotomis energijos apskaitos ir valdymo sistemomis vis dar nedidelis.

Portalo diena.lt skaitytojų apklausa parodė, kad didžioji dauguma (63 proc.) didmiesčių gyventojų nepasitiki IT taikymu šilumos ūkyje. Tik kas dešimtas miestietis yra nieko prieš, kad jo gyvenamame daugiabutyje šilumos ūkis būtų kompiuterizuotas.

Dienraščio kalbinti pašnekovai vienareikšmiškai sutinka, kad šio nepasitikėjimo pagrindas – pernai sostinę sukrėtęs šilumos suvartojimo nuskaitymo nuotoliniu būdu skandalas. Tuomet kilo įtarimas, kad nuotolinis duomenų nurašymas esą susijęs ir su nuotoliniu šilumos tiekimo reguliavimu.

Tačiau, pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, Valstybinės metrologijos išvada, kad nuotoliu būdu perduodamos informacijos paklaida yra nulinė, patvirtino, jog gyventojų pasipriešinimas buvo be pagrindo. „Todėl nuotolinio nuskaitymo sistema buvo grąžinta ir veikia toliau“, – sakė jis.

Palaiko taupymą

„Šilumos ūkio modernizavimas ir IT jame diegimas – neišvengiama ateitis. Jų naudojimas patogus ir vartotojams, ir energijos tiekėjams. Pradžioje bandoma kompiuterizuoti šilumos punktus, pamažu IT skverbiasi ir į daugiabučių butus, kur ant radiatorių uždedami šilumos apskaitos davikliai. Turint tokius duomenis, galima tiksliai paskirstyti šilumos energijos kiekį. Iš 17 tūkst. šalies daugiabučių, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, tokią apskaitą butuose turi vos 1 tūkst. daugiabučių, dauguma jų Vilniuje, jie yra naujos statybos arba renovuoti namai“, – sakė V.Stasiūnas.

Tiesa, už šildymą norint mokėti mažiau vien tikslios apskaitos neužtenka. Tam reikia turėti ir šilumos energijos kiekio reguliatorius ant kiekvieno buto radiatoriaus. „Šilumą reguliuoti butuose galima tik apšiltintuose, renovuotose namuose. Patiems reguliuojant suvartojama mažiau energijos ir sutaupoma“, – pabrėžė V.Stasiūnas.

Pasak pašnekovo, šilumos tiekėjai nesipriešina, kad būtų mažinamas šilumos energijos suvartojimas, nes viliasi, jog ateityje centralizuotai tiekiama šilumos energija bus patraukli ir dėl to padaugės vartotojų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos miestuose prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sistemos yra prisijungę 70 proc. galimų vartotojų, dar 30 proc. šilumos energiją gaminasi patys.

„Tikimės, kad Lietuvoje ateis toks metas, kai gyventojai svarstys klausimą, ne kaip atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo, o kaip prisijungti“, – vylėsi V.Stasiūnas. Pasak jo, dėl to 2020 m. Lietuvoje suvartojamos šilumos energijos kiekis neturėtų sumažėti, nes atsiras daugiau vartotojų. Skaičiuojama, kad kasmet prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos prisijungia vidutiniškai 10 tūkst. naujų vartotojų.

Valdymas tik vienose rankose

Daugiabučių šilumos valdymo IT sistemomis prekiaujantys atstovai neslepia, kad gyventojų susidomėjimas jomis nedidelis. „Gyventojams nekyla klausimų dėl apčiuopiamų dalykų naudingumo, t. y. šiltinimo vatos ir kita, bet nuolat abejojama dėl išmaniųjų šilumos išteklių valdymo įrankių“, – sakė bendrovės „IRTC“ technikos direktorius Albinas Rekus. Pasak jo, atsakyti į klausimą, o kam to reikia, padeda argumentas, kad už šildymą reikia mokėti tik tiek, kiek suvartoja pats gyventojas, o ne tiek, kiek į namą šilumos energijos patiekia šilumos tiekėjas.

Bendrovės „Energijos servisas“ direktoriaus Ričardo Jasponio pastebėjimu, ieškoti šilumos punkto valdymo alternatyvų gyventojai pradeda neapsikentę didelių sąskaitų už šildymą. „Skaičiuojame, kad kompiuterizavus šildymo valdymą šilumos energijos suvartojimas visame daugiabutyje sumažėja apie 20 proc. Pagrindinė sumažėjimo priežastis – galimybę reguliuoti šildymą turintys gyventojai pradeda racionaliai ir sąmoningai naudoti šilumos energiją“, – sakė R.Jasponis.

Pasak pašnekovų, rinkoje esančios IT šilumos valdymo sistemos yra gana skirtingos ir esą labai svarbu, viena ar abiem kryptimis valdoma informacija. Jeigu galimybę šildymą reguliuoti turi tik gyventojai – tikimybė sutaupyti yra labai didelė, jeigu tai gali padaryti ir šilumos tiekėjas – gyventojų taupymas gali būti tik bergždžias reikalas.

Siūlo visuotinę sistemą

Norint sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą, kaip nuolat kartoja šalies politikai, reiktų sumažinti ne tik šilumos suvartojimą, bet sutvarkyti ir neefektyviai dirbančius daugiabučių šilumos tinklus. Tuo tikslu VšĮ „Smart Green City“ yra sukūrusi visuotinę energijos išteklių automatizuotos informacinės valdymo sistemos koncepciją. Tačiau ji jau ne pirmus metus dūla politikų stalčiuose.

Pasak VšĮ „Smart Green City“ direktoriaus Rimgaudo Žaliausko, daugiabučių atnaujinimas tik iš išorės esminės problemos neišspręs, didelio efekto valstybei neduos ir pavienių daugiabučių iniciatyvos. Teigiama, kad ekonominis naudingumas būtų pasiektas tai darant visuotinai.

„Norint sumažinti šildymo išlaidas pirmiausia reikia optimizuoti šilumos suvartojimą ir padidinti šilumos tinklo efektyvumą. Norint tai padaryti pirmiausia reikia demonopolizuoti šilumos energetikos rinką, atskiriant gamybą, transportavimą ir paskirstymą. Antra, būtina sukurti bendrą energijos išteklių informacinę valdymo sistemą, kuri leistų valdyti energetikos tinklų darbo kokybę ir atsirandančius nuostolius. Trečia, investuoti į IT energetikos srityje, siekiant sumažinti nuostolius ir priežiūros sąnaudas. Taip pat būtina sukurti visuotinę informacinę sistemą vartotojams, kuri leistų visapusiškai įsivertinti situaciją ir priimti racionalius šilumos energijos vartojimo sprendimus“, – priemones vardijo pašnekovas. Tačiau, R.Žaliausko teigimu, norint pasiekti ekonominį efektą reikia parengti ir priimti atitinkamą įstatyminę bazę, o tam niekas ryžtis nenori.

Investicijų į daugiabučio namo šilumos ūkį efektyvumo įvertinimas

Daugiabučio būklė Vidutiniškai suvartojamos šilumos energijos kiekis (kWh/kv. m)* Šilumos suvartojimo sumažėjimas (proc.)** Investicijų dydis (litais)*** Atsiperkamumo laikotarpis (metais)****

Nerenovuotas 25,998 - - -

Nerenovuotas, bet iš dalies atnaujintas (plastikiniai langai) 17,96 31 2200 3,3

Renovuotas (sienos, langai, stogas) 14,965 41 24 000 27,8

Renovuotas ir pertvarkyta šilumos sistema 10,2425 61 26 200 20,5

Nauja statyba 10,205 61- -

* 2012 m. vasario duomenys

** Palyginus su nerenovuotų namų šilumos suvartojimu

*** 60 kv. m buto šilumos sistemos pertvarkymas

**** Skaičiuojant, kad buto šildymo kaina yra vidutiniškai 350 litų per mėnesį