Šis klausimas nebuvo įtrauktas į pavasario sesiją, kaip to prašė siūlymo iniciatoriai, todėl norėdami, kad jis būtų svarstomas, jie jį turės teikti iš naujo.

Vienas pataisų iniciatorių, konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad nauja tvarka reikštų didelius nuostolius stambiems ūkininkams.

„Šis įstatymo projektas, grubiai kalbant, yra tiems, kurie gauna labai daug tiesioginių išmokų. Jiems jis bus reikšmingai nuostolingas (...). Jeigu įsivaizduotumėte vieną žmogų, kažkokį numanomą žmogų, kuris valdo koncerną ir jam priklauso 100 proc. koncerno akcijų. Koncerną, kuris dirba ir valdo apie 30 tūkst. hektarų žemės, tai šis įstatymo projektas sumažintų pajamas 3 mln. eurų per metus“, – kalbėjo M. Majauskas.

Jis siūlė išmokas vienam ūkininkui ir su juo susijusiems asmenims riboti iki 150 tūkst. eurų per metus.

Buvęs žemės ūkio ministras „valstietis“ Bronius Markauskas sakė, jog tokie ribojimai nėra taikomi nė vienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje.

„Negaliu sutikti su tokiu siūlymu, nes, pirmiausia, nustebintume Europą. nė vienoje Europos valstybėje nėra išmokų dydžiai reguliuojami įstatymu“, – teigė buvęs ministras.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis kontroliuoja vieną didžiausių žemvaldžių Lietuvoje bendrovę „Agrokoncernas“. Jo vadovai yra atskleidę, jog grupės įmonės valdo apie 22 tūkst. hektarų žemės.

Europos Komisija (EK) dabar siūlo nuo 2021 metų apriboti tiesioginių išmokų mokėjimą iki 100 tūkst. eurų vienai fermai, o 60 tūkst. eurų siekiančios išmokas per metus mažėtų proporciškai, kol pasiektų 100 tūkst. eurų lubas.

Lietuvos ūkininkai nuo pat įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis. Jos mokamus už dirbamos žemės plotą ir pagal kitus kriterijus, pavyzdžiui, jauniems ūkininkams.