– Kaip paaiškintumėte pernykštę situaciją, kai dvigubai išaugo nekilnojamojo turto areštų?

– Turto areštų augimas pernai buvo daugiau nei dvigubai didesnis ir jų suma sudarė beveik pusę milijardo eurų. Tai lėmė, kad įmonės, esant įtemptesnei ekonominei situacijai, daugiau dėmesio skiria skolų valdymui ir turint neapmokėtų sąskaitų, vėluojančių atsiskaitymų tiesiog griežčiau į tai reaguoja ir, tikėtina, daug greičiau kreipiasi į teismus dėl turto areštavimo. Geru laikotarpiu tai gali būti toleruojama ilgiau ir, tikėtina, dėl to turto arešto skaičiai būna daug mažesni. 

– Nekilnojamojo turto areštas praėjusiais metais persekiojo gamybos ir nekilnojamojo turto įmones. Gamybos įmones dar galiu suprasti, buvo sudėtingos sąlygos, o štai nekilnojamasis turtas išgyveno ir išgyvena pakylėjimą. Kainos, jei ir traukiasi, tai labai palengva. Kodėl nekilnojamojo turto įmonių turtas buvo areštuojamas?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kainas matome tikrai aukštas, tačiau pernai paklausa stojo ir matome šiokį tokį sąstingį nekilnojamojo turto sektoriuje. Tikėtina, kad tai – ir lėmė. 

– Kokie verslai dar buvo atsidūrę ties rizikos riba?

– Be pramonės ir nekilnojamojo turto sektorių ties rizikos riba taip pat buvo didmeninės bei mažmenines prekybos įmonės, kuriose turto areštų kiekiai šoktelėjo gana ženkliai.

Vienuose sektoriuose turto areštų skaičiai auga, tačiau žiūrint į darbuotojų skaičių, tai jis šiek tiek ūgtelėjo. Vienos įmonės investuoja į komandų plėtrą, tikisi geresnių metų, kai kurios susilaiko nuo to ir yra sektorių, kuriuose darbuotojų skaičius po truputį krenta. Turime įvairialypę situaciją.

– Turto areštas dar nereiškia įmonės bankroto. Kaip vyksta procedūros, kas būna su tokių įmonių darbuotojais, kai areštuojamas turtas?

– Tai jokiu būdu nereiškia įmonės bankroto, o tai, kad ji susidūrė su atsiskaitymo problemomis. Todėl jos kreditoriai nebenorėdami laukti ir ilgiau rizikuoti kreipiasi į teismą dėl turto arešto uždėjimo.

Kokią įtaką padaro darbuotojams, sunku prognozuoti, nes viskas priklauso nuo konkrečios įmonės turto arešto dydžio ir jos būklės. Tačiau tai tikrai nereikš, kad įmonė uždaroma.

Žiūrint į bendrą Lietuvos įmonių riziką, ji neblogėja. Netgi matome nedidelį pagerėjimą. Rizikingų įmonių dalis Lietuvoje sumažėjo nuo 10 iki 9 proc. Apskritai situacija yra gana stabili ir nereikėtų gąsdintis.

– Dabartinę situaciją rinkoje prilyginote su meškos ar lokio miegu pavasarį. Kaip galėtumėte tai paaiškinti?

– Tai, ką dabar matome, rinkoje didelių pokyčių nėra, todėl tikėtina, kad įmonės miega žiemos miegu ir laukia pavasario. Matysime, kokias tendencijas jis atneš, nes kol kas situacija stipriai nekinta.

– Kokie įmonėms bus šie metai: lengvesni, o gal, priešingai, laukia daugiau sunkumų?

– Reikėtų vertinti atsargiai, palaukti pavasario ir iš anksto nespėlioti.

– O ar išaugęs turto areštų skaičius neišgąsdino gyventojų – gal pastaruoju metu labiau bijoma kurti naujas įmones, pradėti naują verslą?

– Pernai registruota daugiau įmonių negu ankstesniais metais. Buvo įregistruota beveik 17 tūkst. visiškai naujų verslų. Tai rodo, kad mūsų gyventojai mato verslo perspektyvas ir tuos verslus kuria.