Daug ar mažai turto?

Kiek iš tiesų šalies institucijoms reikia NT valstybei priskirtoms funkcijoms atlikti? Per visą nepriklausomybės laikotarpį, kai turtą valstybė perėmė, taip ir nebuvo išsiaiškinta. Iki šiol buvusi NT valdymo sistema jau seniai kritikuojama. 2008-aisiais Lietuvos laisvosios rinkos institutas parengė išsamią studiją ir priminė, kad pastatai, kuriems neberandama viešojo panaudojimo, bet yra dar naudotini, turi būti privatizuojami. Pateikta valstybės turto panaudojimo pavyzdžių iš Kanados, Naujosios Zelandijos, Jungtinės Karalystės ir kt., kaip tai geriausiai padaryti. Prireikė gero dešimtmečio, kad ir pas mus pagaliau ledai pajudėtų.

Tik pernai Valstybės kontrolė paskelbė savo audito išvadas apie savivaldybėms patikėto NT panaudojimą. Paaiškėjo, kad pusė jo naudojama ne pagal paskirtį arba apskritai neprižiūrima ir griūva. Kiek valstybės įstaigoms būtinai reikia ploto, išvis neaišku, nes NT reikalingumą įsivertindavo ir pagrįsdavo jos pačios. Dabar, kai teks mokėti nuomos mokestį, greičiausiai bus skaičiuojamas kiekvienas kvadratinis metras.

2019 m. pabaigoje valstybė nuosavybės teise valdė 17,9 tūkst. Lietuvoje registruotų nekilnojamojo turto objektų (pastatų, patalpų ir jų dalių), kurių plotas – 9,9 mln. kv. m, balansinė vertė – 2,7 mlrd. eurų. O savivaldybės nuosavybės teise valdo daugiau NT negu valstybė. Bet šio turto vertė mažesnė. 2017–2019 m. pirmąjį pusmetį 55 savivaldybės nuosavybės teise valdė 46,1 tūkst. NT objektų (pastatų, patalpų ir jų dalių), kurių plotas – 12,1 mln. kv. m, balansinė vertė – 2,2 mlrd. eurų. Didžiąją dalį savivaldybėms priklausančio NT sudaro negyvenamosios paskirties statiniai: mokslo, kultūros, sporto, gamybos, sandėliavimo ir pagalbinio ūkio gaisrinės paskirties pastatai, garažai.

Jau patys nori mažinti plotus

Valstybės NT valdantis ir jo priežiūrą užtikrinantis Turto bankas pranešė, kad nuomos sutartys sudarytos su 140 valstybės institucijų (tarp kurių – Finansų ministerija, Aplinkos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Susisiekimo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Žemės ūkio ministerija ir joms pavaldžios institucijos) dėl jų naudojamų patalpų. Pasak Turto banko atstovų, šios pertvarkos įneš ekonominės logikos į valstybės turto valdymą, suteiks institucijoms paskatą optimizuoti turimus plotus.

Jau dabar gauname signalų iš valdžios įstaigų, norinčių susimažinti naudojamus patalpų plotus ar ieškančių galimybių perkelti dalį funkcijų į pigiau kainuosiančias patalpas.

"Jau dabar gauname signalų iš valdžios įstaigų, norinčių susimažinti naudojamus patalpų plotus ar ieškančių galimybių perkelti dalį funkcijų į pigiau kainuosiančias patalpas. Matydami šias tendencijas, tikimės, kad diferencijuotas nuomos mokestis darys patrauklesnius veiklai šalies regionus, į kuriuos institucijos galėtų iškelti ne pirmo būtinumo paslaugas ar funkcijas, tokias kaip archyvai ar skambučių centrai. Taip valstybė tiesiogiai prisidėtų prie darbo vietų kūrimo regionuose", – komentavo Turto banko generalinis direktorius M.Sinkevičius.

Jo teigimu, per pastaruosius kelerius metus valstybės institucijos padarė pažangą optimizuodamos savo valdomą NT. Pagrindinis siekis – kad iki 2030 m. plotas, tenkantis vienai darbo vietai viešajame sektoriuje, sumažėtų penktadaliu: nuo dabartinių 26 kv. m iki 20 kv. m.

Institucijų mokama nuoma susidės iš trijų dedamųjų: fiksuotos įmokos už pastato administravimą, mokestine pastato verte paremtos įmokos ir mokesčio už investicijas į patalpas, jei jos buvo padarytos. Tokia nuomos formulė, pasak Turto banko, atkartos Lietuvos NT rinkos tendencijas ir padės išvengti pasitaikiusių netolygumų, kai išlaikyti patalpas regionuose būdavo brangiau nei šalies didmiesčiuose.

Pinigai – ir atsinaujinimui

Institucijoms optimizuojant naudojamus plotus, atsiranda galimybė konsoliduoti įstaigas kuo mažiau valstybei priklausančių objektų, taip mažinant administracinius kaštus. Jau yra tokios gerosios praktikos pavyzdžių tarp institucijų: pavyzdžiui, Šakiuose po vienu stogu įsikūrė vietos Užimtumo tarnybos ir "Sodros" skyriai.

Nuoma iki trijų kartų leis padidinti įplaukas už valstybės turtą. Šios lėšos bus nukreiptos į administracinės paskirties valstybės turto atnaujinimą ir padės jį spartinti. Turto banko atlikta analizė parodė, kad atnaujinimo reikia net 639 valstybės administracinės paskirties objektams, tai sudaro 476 tūkst. kv. m.

Turto banko manymu, investicijos leis gerinti valstybei priklausančio NT būklę ir užtikrinti geresnes darbo sąlygas viešojo sektoriaus darbuotojams. Suskaičiuota, kad tikslingai investuojant iki 2030 m. centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės turtas mažės 165 tūkst. kv. m iki 414 tūkst. kv. m, o įplaukos už atsisakytą turtą sieks apie 74 mln. eurų.

Kada permainos pasieks kitus?

Nuomos santykiai centralizuotai valdomam valstybės turtui įtvirtinti 2019 m. spalį Seimo priimtoje Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo naujoje redakcijoje. Jame numatyta, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. centralizuotai valdomas administracinės paskirties turtas turi būti suteikiamas naudotojams nuomos pagrindu.

Ar šis įstatymas sugriaus chaosą ir savivaldybių ūkyje? Tai, kad daugiau kaip pusės patikėjimo teise valdomo valstybės NT jos nenaudojo arba naudojo ne toms funkcijoms, kurioms buvo skirtas, atlikti, tik viena medalio pusė. Valstybės kontrolė pernai liepą paskelbė tyrimo išvadas, kad net trečdalis savivaldybių net neturi tikslios informacijos, kiek to NT disponuoja.

"Auditas parodė, kad analizuotais atvejais savivaldybės netinkamai įvertino turto reikalingumą, o Vyriausybė, perduodama turtą savivaldybėms, taip pat neįsitikino, kad jis reikalingas valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti. Valstybės NT naudojimo stebėsenos ir kontrolės sistemos nebuvimas sudaro prielaidas valstybės turtą naudoti kitoms veikloms ar jo apskritai nenaudoti", – paskelbus tyrimo išvadas komentavo Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Alma Bulkevičienė.

Pasak Valstybės kontrolės ekspertų, 7 tūkst. kv. m patikėjimo teise valdomo ploto įvairiuose statiniuose yra apleista ir sunykę. Ne visos savivaldybės ėmėsi veiksmų dėl apgriuvusio ar fiziškai sunykusio turto nurašymo, likvidavimo ar nereikalingų pastatų ar jų dalių grąžinimo valstybei, todėl nebuvo užtikrintas efektyvus ir visuomenės poreikius atitinkantis NT panaudojimas, todėl jis ne tik nyksta, bet ir kelia pavojų visuomenei.

Įgyvendinus aukščiausiosios šalies audito institucijos pateiktas rekomendacijas, valstybės NT bus perduodamas savivaldybėms tik įvertinus jo reikalingumą valstybinėms funkcijoms vykdyti, bus atliekama perduoto turto naudojimo savivaldybėse stebėsena. Viešuosiuose registruose ir savivaldybių apskaitoje informacija apie savivaldybių valdomą valstybės NT bus tikslesnė ir sudarys prielaidas jo valdytojams priimti pagrįstus turto valdymo sprendimus.