Tikrinti interneto adresą

Kaip teigia „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas, neseniai identifikuota beveik 900 kenkėjiškų interneto svetainių, apsimetančių populiariausia pasaulyje apsipirkimo platforma „Amazon“.

„Turbūt nereikia nė sakyti, kad dalis internete vis dažniau apsiperkančių lietuvių, numigravę į tokias svetaines, gali lengvai likti ir be dovanos, ir be pinigų“, – sako jis.

Dalis netikrų svetainių internete sukurtos taip kruopščiai, kad praktiškai nesiskiria nuo tų, kurias imituoja. Vizualiai jas atskirti nelengva, todėl padėti galėtų atidus internetinio adreso patikrinimas. Vienas stipriausių požymių, kad svetainė saugi, yra tai, kad jos internetinis adresas prasideda https://. Raidė s adrese rodo SSL saugumo sertifikatą, kurio sukčių sukurtos svetainės neturi ir jų adresai dažniausiai prasideda http://.

Galėtų padėti ir internetinė adreso paieška, pavyzdžiui, „Google“ sistemoje. Tikrosios svetainės adresas, paieškoje įrašytas su kabutėmis, paprastai sugeneruoja kur kas didesnį rezultatų skaičių nei padirbtos svetainės adresas. Pavyzdžiui, „Google“ sistemoje adresas „amazon.com“ generuoja apie 295 mln. rezultatų, o adresas „amazorn.com“ – vieną.

Skambinantys „bankininkai“

Sukčiai ne tik kuria netikras interneto svetaines, bet ir naudojasi kitais pinigų viliojimo būdais. Lietuvos policijos duomenimis, vien pirmąją lapkričio savaitę, apsimetę policijos, banko ir kompanijos „Google“ darbuotojais, iš trijų Vilniaus, Kauno ir Ukmergės gyventojų sukčiai išviliojo daugiau nei 96 tūkst. eurų.

Kartais pavyksta pinigus susigrąžinti net ir iš sukčių sąskaitų: antrąjį 2024 m. ketvirtį teisėtiems savininkams sugrąžinta 730 tūkst. eurų.

Spalio viduryje nusikaltėlių laimikis buvo dar didesnis: per šešis atskirus incidentus iš gyventojų buvo neteisėtai pasisavinta daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Tuomet labiausiai nukentėjo viena Vilniaus apskrities gyventoja, sukčiams atidavusi 78,5 tūkst. eurų.

P. Gotautas dar kartą perspėja, kad bankų darbuotojai niekuomet neprašo atskleisti jokių asmeninių duomenų – nei paskambinę telefonu, nei juo labiau užėję į svečius. Pasak jo, vienas pagrindinių sukčių skiriamųjų ženklų – jie skubina žmones atlikti vieną ar kitą veiksmą.

„Kilus menkiausiam įtarimui, tiesiog padėkite ragelį ir perskambinkite į banką patys interneto puslapyje nurodytu numeriu“, – pataria ekspertas.

Jis pabrėžia: jei vis dėlto taip nutiko, apie atskleistą asmeninę informaciją reikia nedelsiant pranešti banko atstovams, užblokuoti savo kortelę ir sąskaitą, pakeisti visus aktualius slaptažodžius.

Įspūdingos sumos

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo daugiau kaip 4 mln. eurų. Iš tiesų ši suma galėjo būti dvigubai didesnė, nes iš viso nusikaltėliai bandė išvilioti net 8,3 mln. eurų, tačiau pusę šių bandymų sustabdė finansų įstaigos.

Didelė dalis neteisėto lėšų pasisavinimo užkardymo operacijų atliekama dar iki nusikaltėliams persivedant pinigus į savo sąskaitas. Pavyzdžiui, antrąjį 2024-ųjų ketvirtį šioje stadijoje Lietuvoje sustabdyta beveik 3,5 mln. išvilioti bandytų eurų.

Kur kas rečiau, tačiau kartais pavyksta pinigus susigrąžinti net ir iš sukčių sąskaitų: tuo pačiu laikotarpiu teisėtiems savininkams sugrąžinta 730 tūkst. eurų. Kaip teigia P. Gotautas, lėšų susigrąžinimo procesas yra labai sudėtingas.

„Artėjant šventėms, reikia išlikti ypač budriems, kad netektų tokioje situacijoje atsidurti. Jei tampate sukčių atakos, tegul ir nesėkmingos, auka, apie tai visuomet praneškite ir policijai – tai gali padėti nuo tolesnių apgavysčių apsaugoti ne tik jus, bet ir kitus pažeidžiamus žmones“, – akcentuoja jis.