Milijonas žmonių, investavusių į privačius pensijų fondus, tikėjosi sotesnės senatvės. Tačiau ekonominė krizė sunaikino jų uždarbį, o įmokas į pensijų fondus sumažinusi valdžia atėmė viltį bent padengti nuostolius.

Neteko milijonų

Jau šį mėnesį antros pakopos pensijų fondų valdymo bendrovės ims ruošti metines fondų veiklos ataskaitas. Investavę į didelės akcijų dalies fondus jose išvys dešimtimis procentų sumenkusias lėšas.

Geriausiai 2008-aisiais sekėsi konservatyviems pensijų fondams, investuojantiems į Vyriausybės vertybinius popierius, obligacijas. Tik šie fondai metus baigė su pliuso ženklu. Vidutiniškai šių fondų vienetų vertė per vienuolika šių metų mėnesių augo kiek daugiau nei 2 proc. Mažos akcijų dalies pensijų fondų vienetų vertė krito daugiau nei 11 proc., vidutinės akcijų dalies – daugiau nei 27 proc., akcijų – beveik 47 proc. Tai reiškia, kad būsimieji pensininkai prarado milijonus litų.

"Fondų rezultatai tikrai nedžiugina, tačiau esant tokiai padėčiai pasaulio finansų rinkose vargu ar galime tikėtis geresnių", – kalbėjo Vertybinių popierių komisijos (VPK) narys Vaidotas Jonutis.

Reikia pokyčių

Investicijų valdytojų asociacijos prezidentas Saulius Racevičius sutinka, kad 2008 m. nuostolių išvengti nebuvo įmanoma. Tačiau jis įsitikinęs, kad pensijų reforma turėtų būti toliau tobulinama. "Galbūt būtų galima atsisakyti vien akcijų dalies pensijų fondų. Žinoma, pensijų fondai turi prisiimti riziką, tačiau vien akcijų dalies pensijų fondai yra pernelyg drąsus sprendimas ir neturėtų būti siūlomi", – kalbėjo jis.

Tačiau VPK neskuba teikti panašių siūlymų. "Visos krizės turi pradžią ir pabaigą. Asmenims, kuriems dar daug laiko iki pensijos, periodinio ilgalaikio investavimo strategija turėtų pasiteisinti. Tarp planuojamų pokyčių yra planai mažinti fondo riziką pensijų dalyviui pasiekus tam tikrą amžiaus grupę. Tai turėtų apsaugoti tuos, kurie mažiau domisi savo investicijomis", – aiškino V.Jonutis.

Kaltos ne tik rinkos

VPK nario manymu, pagrindinė prastų antros pakopos fondų rezultatų priežastis – 2008-ųjų įvykiai finansų rinkose. Pastaruosius pašnekovas pavadino giliausia krize nuo Didžiosios depresijos laikų.

"Atskirų pensijų fondų rezultatus lėmė ir pensijų fondų valdytojų gebėjimai: kiek sėkmingai buvo investuota, kaip buvo valdoma investavimo rizika, be to, taikomų atskaitymų dydžiai. Ši krizė rodo, kad pensijų fondų valdytojams yra erdvės tobulėti ir didinti valdymo efektyvumą bei kokybę", – įsitikinęs V.Jonutis.

Kad investicijų valdytojai ne visuomet suteikia profesionalią ir patikimą informaciją, pripažino ir bendrovės "AIM invest" prezidentas Mindaugas Vaičiulis: "Bankai ir fondų valdymo įmonės pagrindiniu tikslu laiko parduoti savo produktus ir bent kol kas ne itin kvalifikuotai atlieka patarėjo vaidmenį."

Kita vertus, M.Vaičiulio teigimu, labai gajūs įvairūs gandai, nuostatos, pagrįstos kažkur girdėtomis istorijomis. Todėl žmonės labiau linkę tikėti pažįstamu ir į jį kreiptis patarimo nei į specialistą.

Panika nekilo

Vis dėlto akcijų rinkų griūtis pensijų fondų dalyvių panikos nesukėlė. "Jokių panikos požymių nematyti. Dalyvių, keičiančių pensijų fondus toje pačioje bendrovėje ar fondų valdytoją, yra palyginti nedaug", – kalbėjo VPK narys. Komisijos duomenimis, trečią šių metų ketvirtį fondus keitė beveik 1,8 tūkst. dalyvių. Dauguma tų, kurie apsisprendė keisti fondus, rinkosi konservatyvaus investavimo ar vidutinės akcijų dalies fondus, taigi ieškojo ramesnės užuovėjos savo investicijoms.

Tarsi rengdami laukiančiam šokui kai kurie fondų valdytojai dar gruodžio pradžioje klientams išsiuntinėjo laiškus, kuriuose siūloma dar kartą įvertinti pasirinktą investavimo strategiją ir riziką. Taip pat pateikiamas pavyzdys, kad šiuo metu gerokai nuvertėjusios akcijos, tad dabar ypač apsimoka įsigyti investicinių vienetų, kurių vertė po griūties turėtų pradėti kilti.

Matyt, panašiai manė tik pernai antros pakopos pensijų fonduose pradėję kaupti gyventojai. VPK duomenimis, trečią 2008 m. ketvirtį 53 proc. naujų dalyvių rinkosi vidutinės akcijų dalies fondus, beveik 43 proc. – akcijų fondus. "Turbūt nauji dalyviai dalyvavimą antros pakopos pensijų fondų sistemoje vertina kaip ilgalaikį lėšų kaupimą senatvei ir tiki, kad akcijų rinkos ilgainiui atsigaus", – spėjo V.Jonutis.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fondų sutartis pasirašę beveik 958 tūkst. gyventojų. 2008 m. naujų dalyvių atsirado apie 80 tūkst. Ko gera, šiai grupei pensijų fondų dalyvių pasisekė labiausiai. Jie pradėjo kaupti senatvei, kai akcijų kainos smuko, tad jų investicijos nuvertėjo mažiausiai, o tikint, kad po griūties ateis pakilimas, pradėta investuoti itin palankiu metu ir pigiai.

Atėmė milijardą

2008-aisiais būsimieji pensininkai nukentėjo nuo nevaldomos pasaulinės akcijų rinkų griūties, šiais metais juos nuskriausti nusprendė naujoji valdžia. Valdantieji nesugalvojo kito būdo užlopyti "Sodros" biudžeto skyles, kaip tik apiplėšti būsimus pensininkus. Viena svarbiausių krizės įveikimo plano dalių tapo siūlymas 2009 ir 2010 m. nuo 5,5 iki 3 proc. sumažinti dalį, pervedamą nuo mokesčių "Sodrai" į antros pakopos pensijų fondus.

Taip naujoji valdžia iš beveik milijono būsimų pensininkų per dvejus metus atims 1,2 mlrd. litų. Taip bus užtikrintas pensijų mokėjimas esamiems pensininkams. Tačiau niekas neatsakė į klausimą, kodėl dabartinių pensininkų interesai svarbesni ir leidžia paminti įsipareigojimus būsimiesiems, dabar išlaikantiems "Sodros" sistemą.

"Valdžia tarsi pareiškė: ateities pensininkai, darykite ką norite, mums svarbiausi dabartiniai. Politikai įkišo ranką į žmonių kišenę ir pasiėmė tiek, kiek jiems reikėjo", – sakė S.Racevičius, Investicijų valdytojų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, lyg tyčia sprendimas mažinti pervedamų lėšų procentą į antros pakopos pensijų fondus priimtas kaip tik tuo metu, kai jos galėtų būti investuojamos ypač efektyviai. "Dabar aiškūs požymiai, kad akcijų rinkos pasiekė dugną, prognozuojama, jog atsigavimo požymius išvysime jau antroje 2009-ųjų pusėje. Investuoti tokiu metu itin svarbu. Pirkdami vertybinius popierius rinkoms kylant pensijų fondai gana greit galėtų atsikratyti iki šiol sukauptų nuostolių. Dabar to pliuso teks laukti ilgiau", – kalbėjo S.Racevičius.

Jis pripažino, kad dėl valstybės sprendimo šiais metais nukentės fondų rezultatai, o pensijų reformos dalyviai, sulaukę pensinio amžiaus, gaus mažesnes išmokas iš fondų, nei galėtų.

Ėmėsi spaudimo

Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė nebuvo linkusi įsiklausyti nei į ekonomistų, nei į pensijų fondų valdytojų, nei į mokesčių mokėtojų, net į Prezidento Valdo Adamkaus nuomonę ir argumentus.

"Seimui grąžinu dar kartą svarstyti tik tuos įstatymus, kurie itin pakerta piliečių pasitikėjimą valstybe. Tai Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimas, kuriuo norima sumažinti į privačius pensijų fondus pervedamą įmokos dydį. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus ir "Sodros" pensijų gavėjams, ir tiems, kurie, patikėję valstybės pradėta pensijų reforma, savarankiškai ėmė kaupti lėšas ateičiai. Raginu Seimą apsvarstyti, ar nėra kitų ne tokių žalingų būdų tesėti žodį maždaug milijonui šalies gyventojų", – prieš savaitę patvirtinęs 2009-ųjų biudžetą ir jį lydinčius teisės aktų pakeitimus pareiškė V.Adamkus.

Iškart po Prezidento sprendimo premjeras A.Kubilius ėmėsi spaudimo. Esą nepatvirtinus Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimo ant plauko pakimba visas antikrizinis planas, o su juo – ir Vyriausybės veikla. Premjeras kartu išreiškė viltį, kad Seimas atmes Prezidento veto. Seimas į neeilinę sesiją renkasi sausio 12-ąją. Kol kas nežinoma, kada įsigaliotų įstatymo pakeitimas, ar jau šiais metais antros pakopos pensijų fondams būtų pervedama mažesnė "Sodros" mokesčio dalis, jei Seimas veto atmes sausį.

Alternatyvų nesvarstė

Didžiausią pasipiktinimą kelia tai, kad A.Kubilius nusprendė gelbėti esamus pensininkus, pamindamas teisėtus būsimųjų lūkesčius. Be to, dešiniųjų koalicija sumažinti pervedamas lėšas iš "Sodros" į antros pakopos pensijų fondus apsisprendė nė nesvarstydama alternatyvų.

Viena tokių buvo pensijų fondų valdytojų siūlymas paskolinti Vyriausybei tokio dydžio sumą, kokia reikalinga "Sodros" biudžetui subalansuoti. "Būtų pervedama visa įstatyme numatyta suma, tačiau pinigai būtų forminami kaip skola valstybei. Ir tai būtų daroma ne su 9–10 proc. palūkanomis, kokios yra rinkoje, o palankesnėmis sąlygomis", – tikino S.Racevičius.

Jis tik gūžčiojo pečiais paklaustas, kodėl tokiam siūlymui nebuvo pritarta. "Kalbėjome su valdančiųjų atstovais, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, su Finansų ministerija. Deklaruojama, kad bus kalbama su visomis suinteresuotomis pusėmis, tačiau realiai sprendžiama neatsižvelgiant į argumentus", – apgailestavo investuotojų atstovas.

Artūras Keleras, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo prezidentas, taip pat mano, kad valstybė galėtų skolintis iš antros pakopos pensijų fondų. "Jei Vyriausybė derasi su užsienio ir vietos bankais dėl paskolų gavimo, lygiai taip pat galėjo derėtis ir su pensijų fondais", – sakė jis.

VPK manymu, nors pensijų fondų valdytojų pasiūlymas techniškai įmanomas, jis turi tiek pliusų, tiek minusų. Pasitikėjimas valstybe, pensijų reforma būtų išsaugotas, jei būtų apsvarstytas siūlymas "Sodros" įmokas kompensuoti valstybės išleidžiamais skolos vertybiniais popieriais.

Kiek atima valdžia?

Tarkime, jūs uždirbate 2,3 tūkst. litų. Kaupiate antros pakopos pensijų fonde, kuris taiko 3 proc. atskaitymus nuo įmokos ir 1 proc. atskaitymus nuo sukaupto turto. Jeigu per kitus dvejus metus būtų sumažintas ir laikinai taikomas 3 proc. darbo užmokesčio įmokos į pensijų fondus tarifas, per 30 metų susidarytų 7,5 tūkst. litų sukauptų lėšų ir to, kas galėjo būti sukaupta, skirtumas, jei pervedamos lėšos į pensijų fondus nebūtų sumažintos. Per 40 metų tas skirtumas išauga iki 13,5 tūkst. Reikėtų pastebėti, kad sunku įvertinti, kokią perkamąją galią turės ši suma po 30 arba 40 metų.

Specialisto patarimas

VPK narys Vaidotas Jonutis

Kaip elgtis antros pakopos pensijų fondų dalyviams gavus ataskaitas, skelbiančias apie investicijų nuvertėjimą? Ką patartumėte daryti ir ko nedaryti?

Kiekvienas atvejis individualus, todėl ir sprendžiama turėtų būti individualiai, tariantis su specialistais. Reikia atsižvelgti į dalyvio amžių, sukauptą sumą, rizikos toleranciją. Bendras patarimas: nereiktų blaškytis ir keisti pensijų fondų iš rizikingesnių į ne tokius rizikingus, ypač jei dalyvis jaunas ir dar ilgai dalyvaus pensijų sistemoje. Pensijų kaupimas turi būti orientuotas į ilgalaikį.

Vyresniems žmonėms, kuriems iki pensijos likę 5–7 metai, pensiją kaupti rekomenduojama konservatyviuose pensijų fonduose.

Dalyviai taip pat gali svarstyti galimybę keisti pensijų valdytoją, jei jų netenkina pasirinkto pensijų fondo rezultatai, aptarnavimo kokybė, per dideli mokesčiai ir pan. Tiesa, keisti valdytoją galima tik tada, jei nuo pensijų kaupimo sutarties pasirašymo dienos praėjo treji metai. Be to, pakeisti pensijų fondo valdytoją kainuoja. Tikslinga lyginti tik tos pačios investavimo rizikos pensijų fondus: pavyzdžiui, palyginti vienos pensijų kaupimo bendrovės valdomus akcijų fondus su kitos bendrovės valdomais akcijų fondais.

Antros pakopos pensijų fondų rezultatai 2008 m.

Konservatyvaus investavimo pensijų fondai

Įmonė Pensijų fondas Investicinio vieneto vertės pokytis 2008 m. (proc.) Investicinio vieneto vertės pokytis nuo veiklos pradžios (proc.)

Aviva Lietuva Europensija 4,01 7,21

Danske Capital investicijų valdymas Konservatyvaus valdymo Danske 3,79 10,47

DnB NORD investicijų valdymas DnB NORD pensija 1 2,87 11,8

Ergo Lietuva Ergo konservatyvus 3,53 10,14

Hansa investicijų valdymas Hansa Pensija 1 0,96 7,27

Invalda turto valdymas Konservatyvaus investavimo 4,8 14,6

Invalda turto valdymas Invalda Nuosaikus 4,9 7,29

Parex investicijų valdymas Parex pensija 1 –2,85 –2,52

SEB investicijų valdymas SEB pensija 1 3,27 9,04

Mažos akcijų dalies (iki 30 proc.) pensijų fondai

Įmonė Pensijų fondas Investicinio vieneto vertės pokytis 2008 m. (proc.) Investicinio vieneto vertės pokytis nuo veiklos pradžios (proc.)

Aviva Lietuva Europensija plius –6,79 0,3

DnB NORD investicijų valdymas DnB NORD pensija 2 –8,75 7,25

Hansa investicijų valdymas Hansa Pensija 2 –15,27 0,97

Invalda turto valdymas Augančio pajamingumo –19,51 29,25

Vidutinės akcijų dalies (30–70 proc.) pensijų fondai

Įmonė Pensijų fondas Investicinio vieneto vertės pokytis 2008 m. (proc.) Investicinio vieneto vertės pokytis nuo veiklos pradžios (proc.)

Aviva Lietuva Europensija ekstra –17,98 –14,8

Danske Capital investicijų valdymas Danske pensija 50 –14,19 13,52

DnB NORD investicijų valdymas DnB NORD pensija 3 –18,48 2,27

Ergo Lietuva Ergo balans –24,30 2,78

Hansa investicijų valdymas Hansa Pensija 3 –25,13 0,34

Hansa investicijų valdymas Hansa Pensija 4 –38,48 –27,62

Invalda turto valdymas Aktyvaus investavimo –39,71 17,33

Invalda turto valdymas Invalda Subalansuotas –35,9 –34,8

MP Pension Funds Baltic MP Medio II 3,2 3,75

Parex investicijų valdymas Parex pensija 2 –8,94 –0,8

SEB investicijų valdymas SEB pensija 2 –29,54 –1,91

Akcijų (70–100 proc.) pensijų fondai

Įmonė Pensijų fondas Investicinio vieneto vertės pokytis 2008 m. (proc.) Investicinio vieneto vertės pokytis nuo veiklos pradžios (proc.)

Danske Capital investicijų valdymas Danske pensija 100 –24,86 17,81

Invalda turto valdymas Racionalios rizikos –68,25 –8,62

MP Pension Funds Baltic MP Extremo II 3,3 3,77

SEB investicijų valdymas SEB pensija 3 –46,4 –36,52

Šaltinis: įmonių duomenys