– Vyriausybė stengiasi paskatinti skiepytis. Kaip manote, ar jai pavyks pasiekti tą skaičių, kurio ji nori, o galbūt tai yra tik „blefo“ dalis?

– Aš mačiau vaizdo medžiagą iš Marijampolės, kur didžiulės eilės stovi prie Kraujo centro palapinių su siekiu pasiskiepyti. Labai tikėčiau, kad žmonės vis dėlto supranta, kad imunizacija ir mūsų visų saugumas yra prioritetas ir tam tikra Vyriausybės politinė linija duoda ir duos rezultatų.

– Bet ar jūs manote, kad duos pakankamai, kad nereikėtų jums įvedinėti jokių techninių sprendimų galimybių pasui patikrinti?

– Sunku prognozuoti, bet aš labiau esu optimistas dėl dabartinės imunizacijos lygio. Manau, kad jis yra gerokai didesnis, negu yra skelbiama. Aš tikiu, kad galimybių pasas čia bus trumpalaikė priemonė ir mes pasieksime aukštą imunizacijos lygį. 

– Ar jūs esate optimistas, kad tų techninių priemonių, pavyzdžiui, vartelių įeinant į didžiuosius prekybos centrus, net nereikės?

– Manau, kad varteliai – net patogesnis dalykas, negu fizinis kiekvieno žmogaus tikrinimas. Tai yra techniškai įgyvendinamas dalykas. Aišku, tai yra tiek finansinis, tiek organizacinis iššūkis, bet aš manau, kad jau dabar, dar nepriėmus sprendimo, prekybos centrai ir parduotuvės jau galvoja, kokie sprendiniai galėtų būti. 

Labai svarbu, kad galimybių pasas netaptų konkurencijos iškraipymu, kai vieni galės aptarnauti visus klientus, o kiti negalės.

– Ar įmanoma svarstyti, kam labiau apsimoka tokie galimybių paso sprendimai apskritai – didiesiems verslininkams ar smulkesniems?

– Bet kuriuo atveju sutikime, kad galimybių pasas yra tuo pačiu ir galimybių atėmimas, nes kai kurie verslai, kurie galės veikti tik su galimybių pasu, jie objektyviai praranda dalį klientų ir susiduria su techniniais iššūkiais. Sakyčiau, kad vienintelis privalumas, kad bus neprivalomas reikalavimas dėvėti kaukių. Labai svarbu, kad galimybių pasas netaptų konkurencijos iškraipymu, kai vieni galės aptarnauti visus klientus, o kiti negalės. 

– Ar jūs manote, kad dalis verslų, pamatę tokius sprendimus, tiesiog nepaisys to reikalavimo ir priims bet kokius klientus, nes klientas yra klientas?

– Ne, aš vis dėlto manau, kad verslai elgsis atsakingai.

– Vieną techninį sprendimą jūs paminėjote – tai varteliai prie įėjimų. Kokios dar yra idėjos? Kaip galima patikrinti tokį srautą žmonių?

– Varteliai prie įėjimų ir bus ten, kur didžiausi srautai. Tikriausiai didžiausias iššūkis bus būtent tiems didiesiems prekybos centrams ar didžiosioms parduotuvėms, kur srautas yra milžiniškas. 

– Kai jūs dabar kalbate ir diskutuojate su verslininkais apie techninius sprendimus, ar jūs galvojate, kaip patikrinsite žmogaus tapatybę? 

– Sutikime, kad ir iki šiol turint galimybių pasą beveik niekas nei kavinėse, nei restoranuose netikrindavo tapatybės. Tikriausiai tai yra tam tikro sąmoningumo klausimas. Bet aš manau, kad yra galimi techniniai sprendimai, kada su tuo pačiu galimybių pasu keli žmonės vienu metu eina ir tada sistema gali išmesti klaidą. Visą laiką galima apgauti sistemą, bet iki šiol atrodo, kad bendras žmonių sąmoningumas yra didesnis negu nepasitikėjimas. Tikiu, kad tai bus labiau išimtis nei taisyklė.

– Ar jūs tikitės kokių nors nuolaidų iš Vyriausybės toliau ruošiantis šitam plano įgyvendinimui kaip galimybių pasas veiktų apskritai? Ar jūs manote, kad tokiu griežtumu, kaip Vyriausybė yra numačiusi, jis ir pradės galioti?

– Tikriausiai priklauso nuo epidemiologinės situacijos, bet mums didžiausias iššūkis šiuo metu yra testavimo klausimai. Dabar yra privalomas testavimas arba imunizacija ir darbuotojai, kurie atsisako imunizuotis, privalo būti darbdavio testuojami. Tai yra darbdavio atsakomybė. Tai daugybė ir techninių, ir finansinių iššūkių. Nėra lengva tiek žmonių testuoti. Gal jau metas Vyriausybei labai aiškiai įsivardinti, kaip ji įsivaizduoja padėtį darbo vietose. Dabar gaunasi paradoksali situacija: gyventojas turės turėti galimybių pasą, nevakcinuotas testuotis kas 48 val., o kai kuriose darbo vietose iš viso jokių reikalavimų nėra, o ten kur yra, tai ten testavimas yra kas savaitę. Manome, kad čia reikėtų suvienodinti.