Finansinė našta – per didelė

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad nelengva apskaičiuoti, kiek darbuotojui teks išleisti pinigų testams: „Labai sunku paskaičiuoti, nes priklauso nuo to, kokius testus rinksis patys darbuotojai. Jų kaina svyruoja nuo 25 eurų ir eina į viršų. Bet kuriuo atveju, netgi 30 eurų bus didelė finansinė našta tiems darbuotojams, kurie uždirba minimalias pajamas“.

„Mes norime aiškiai pabrėžti, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pripažįsta skiepų naudą, mes vertiname šią priemonę kaip pagrindinę pandemijos valdymo priemonę, tačiau norime pasakyti, kad testų apmokestinimas darbuotojų sąskaita yra neproporcinga priemonė siekiamam rezultatui. Mes vertiname, kad galimai toks sprendimas neprisidės prie įvairių priemonių ir ribojimų didinimo pasitikėjimo, o žmones tiesiog ves vienu žingsniu atgal ir neprisidės prie teigiamo pandemijos valdymo“, – sakė I. Ruginienė.

„Labai gaila, kad niekas nepasivargino sužinoti, dėl kokių priežasčių žmonės nesitestuoja arba nesiskiepija. Mes labai greitai juos nurašome į tą visuomenės dalį, kurie yra nusiteikę prieš skiepus, tačiau daugelis iš jų tikrai nėra nusiteikę. Daugelis turėjo neigiamos patirties dėl įvairių sveikatos problemų, darbuotojai pasisako, kad jiems sunku gauti medicinines išvadas tam, kad nesiskiepytų. Baimės yra ganėtinai daug. Kita vertus, jeigu mes panagrinėsime visą pandemijos valdymo laikotarpį nuo tos dienos, kai atsirado skiepai, reikia pripažinti, kad Vyriausybė nepasiūlė nė vienos teigiamos skatinimo priemonės darbuotojams. Mes visai neseniai išgirdome apie skatinimo priemonę pagyvenusiems žmonėms – 100 eurų, ir tai jau beveik artėjant lapkričiui. O darbuotojams niekas nieko nėra pasiūlęs, kažkodėl imamasi iškart bizūno ir griežtų priemonių“, – kalbėjo ji.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

„Mes siūlėme skiepadienį dar pavasarį, kada jis tikrai turėjo didelį aktualumą. Kai žmonės pasisakydavo, kad jų neišleidžia skiepytis, tada mes šaukėme, rėkte rėkėme Vyriausybei, kad reikia tos dienos, bet Vyriausybė kažkodėl priėmė neigiamą išvadą. Sakėme, kad tai – bet kokia teigiama paskata, reikia ją bandyti, įgyvendinti ir greičiausiai ji suveiktų. Tačiau prabuvome visą vasarą, tų pagrindinių paskatų kaip ir nebuvo, o dabar, atėjus rudeniui, staiga gauname įstatymo projektą, kuriame įdėtas toks dviprasmiškumas – darbdavys ar darbuotojas turi sumokėti. Lietuvos atveju aišku, kad darbuotojas turės susimokėti už testavimą. Nieko pozityvaus šioje priemonėje nėra“, – teigė I. Ruginienė.

Tik padidins įtampą darbe

Darbuotojams niekas nieko nėra pasiūlęs, kažkodėl imamasi iškart bizūno ir griežtų priemonių.

„Mes nežinome, kokiam spektrui žmonių šis įstatymas bus taikomas. Ar bus laikomasi to sąrašo, kuris yra dėl privalomo testavimo (tuomet praktiškai yra visi darbuotojai), ar tos ribos bus susiaurintos? Kita vertus, mes jau dabar stebime procesą, kad žmonės po truputį pasitraukia į šešėlį, greičiausiai tai irgi paskatins tą daryti. Užuot nuraminę visuomenę ir stengęsi išaiškinti svarius argumentus, dėl ko skiepijimas yra svarbus, mes dar labiau didiname įtampą ir nerimą darbo vietose“, – šnekėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

„Dar svarbus dalykas – kiekvieną dieną primenama, kiek testai kainuoja per metus, buvo įvardyta 19 mln. eurų suma. Per visą pandemijos laikotarpį buvo išdalyta daug paramos verslui, įvairiems projektams. Tada niekas neklausė, kodėl to reikia, ar tai tikslinga parama, ar netikslinga, buvo daug diskusijų apie iššvaistytus pinigus ir pan. Šią dieną darbuotojams, kurie sąžiningai mokėjo mokesčius, irgi galbūt reikėtų tos paramos sunkiu pandemijos laikotarpiu. Jie prašo investuoti į testavimą, jų saugą. Pasirodo, kai jau darbuotojams reikia 19 mln. per metus, staiga vyriausybė nemato prasmės juos surasti ir duoti darbuotojams“, – komentavo I. Ruginienė.

„Tikrai bus tokių darbdavių, kurie apmokės už testus, ir jie jau dabar tą daro. Tikrai turime darbdavių-pirmūnų, kurie jau dabar nelaukia Vyriausybės sprendimų, kviečiasi mobilias brigadas į pačią įmonę ir testuoja darbuotojas tiek, kiek reikia, neskaičiuoja apimčių, kad sudarytų saugias darbo sąlygas. Tokius darbdavius tikrai reikėtų pagirti“, – sakė ji.