Dar birželio pradžioje Lietuvos muitinė ėmė griežčiau tikrinti vilkikus, kad prekės, kurios neva važiuoja į Kazachstaną ar kitas Vidurio Azijos šalis, ten ir nukeliautų, o ne pasuktų į Rusiją ar liktų Baltarusijoje. Nuo šios savaitės – patikra dar griežtėja, mat aiškėja, kad sanacijas verslas vis tiek apeina.
„Visa, tiek Europos Komisijos, tiek mūsų pačių, atliekama analizė, tiek partnerių JAV pateikiami duomenys liudija, kad tam tikros jautrios prekės, elektronikos prietaisai, priemonės, puslaidininkiai, įvairūs elektroniniai grandynai, naudojami ir toliau Rusijos agresijos pajėgumams vystyti“, – teigė Muitinės departamento vadovo pavaduotojas Vygantas Paigozinas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Konkrečiai vežėjai turės pateikti dar daugiau dokumentų, kad prekės tikrai važiuoja ne į Rusiją ar Baltarusiją.
„Tam tikrų prekių kategorijų gabenimui bus prašoma gamintojo patvirtinimo, kad jam yra žinoma, kad tos prekės bus gabenamos per Rusiją, Baltarusiją tranzitu, kad jam yra žinomas pardavėjas, pirkėjas, kad jis įsivertinęs atitinkamai visas rizikas ir tam tikra prasme garantuoja, kad prekių galutinis naudotojas jas naudos ten, kur deklaruojama gabenant prekes“, – griežtinimų detales aiškino V. Paigozinas.
Vežėjai nesupranta, kaip jie gali užtikrinti tai, ko jų prašoma.
„Iškart turėtų tas deklaracijas gamintojai pildyti, nes tos prekės pakliūna kartais pas didmenininkus, pas kitos šalies atstovus ir pan. Ir vežėjas tikrai neturi galimybės sutikrinti tuos dokumentus ir pasakyti, ar jie nuvyks, ar ne“, – teigė asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Be to, anot „Linavos“ atstovo, grįš birželio pradžioje matytos eilės, kai vilkikų vairuotojai eilėje stovėdavo penkias ir daugiau parų, o mūsų pareigūnai turėjo suktis it vijurkai.
„Jie privalės dabar dar daugiau dokumentų patikrinti. Bus dar didesnės laiko sąnaudos būtent toms institucijoms, kurioms ir taip greičiausiai trūksta darbuotojų“, – svarstė „Linavos“ generalinis sekretorius.
Sankcijų spragų lopymas ir yra turbūt esminė užduotis.
Muitinė tikisi eilių išvengti. „Tikėtina, kad jos jau nepadidės iki tokio lygio, kokį turėjome prieš keletą savaičių, kadangi tęsiame aktyvią pradėtą informacinę kampaniją, tiek įvairiais lankstinukais, brošiūromis pasienyje laukiantiems vilkikų vairuotojams, tiek turėjom jau kelis aptarimus, pristatymus verslo bendruomenei.“
Politologas Linas Kojala įsitikinęs, kad sankcijas Rusija apeina ir dėl to, kad jų – be galo daug. Sunku viską sužiūrėti. O Vidurio Azijos šalys naudojasi proga papildomai uždirbti.
„Tai yra judėjimas teisinga linkme, bet reikia suprasi, kad tos sisteminės problemos dėl trečiųjų šalių noro pagelbėti Rusijai ir fakto, kad apskritai tos sankcijos yra tokios sudėtingos ir kompleksinės, visko paimti ir išspręsti ko gero nepavyks. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia judėti teisinga linkme, nes būtent sankcijų spragų lopymas ir yra turbūt esminė užduotis“, – L. Kojala skaičiuoja, kad Rusijai taikoma apie 13 tūkst. įvairių formų sankcijų. Tai – daugiau nei Šiaurės Korėjai ir Iranui kartu sudėjus.
