Pasak jo, toks sprendimas buvo priimtas per pirmadienį vykusį posėdį, kuriame buvo aptarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva iš šių valstybių į Lietuvą pritraukti IT sektoriaus darbuotojus ir įmones.

„Paprašėme Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija ir Valstybės saugumo departamentu per savaitę paruošti tam tikrų saugiklių sąrašą arba paketą, kad IT įmonių arba žmonių perkėlimo į Lietuvą procesas būtų saugus“, – po posėdžio BNS sakė J. Džiugelis. 

„Be abejo, Lietuvos interesas yra, kad aukštą pridėtinę vertę kuriantys žmonės čia sėkmingai įsikurtų, bet lygiai taip pat yra svarbus saugumas (...), kad žmonės jaustųsi saugūs, kad kartu su perkeliamomis įmonėmis čia neatsiras šnipų ar panašių veikėjų“, – pridūrė jis.

Pasak J. Džiugelio, Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat darbo grupei pateikė duomenis, kad į Lietuvą jau anksčiau yra persikėlusių neremiančių Kremliaus ir Minsko režimų IT įmonių.

„Kalba eina tik apie tarptautinio lygmens kompanijas, kurių steigėjai yra demokratiniai piliečiai“, – teigė J. Džiugelis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei kovo viduryje paskelbus, kad dėl karo Ukrainoje galimybe persikelti į Lietuvą domisi tūkstančiai baltarusių ir rusų, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys įspėjo, kad dėl to Lietuvos kyla rizikų šalies saugumui, nes Rusijos IT sektorių kontroliuoja saugumo tarnybos.

Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina LRT televizijai yra sakęs, kad rasti infiltruotą žmogų yra itin sunku.

„Galima infiltracija, ypač į IT sektorių, kuris labai jautrus. – ką galima patikrinti, jei 1000 ar 100 žmonių atvažiuoja? Jie parodys biografiją, kuri ideali, o kas slypi po biografija, kas patikrins? Nežinau, kokių pajėgumų reikia turėti“, – teigė G. Grina.