- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad yra daug neaiškumų dėl geležinkelio projekto „Rail Baltica“ finansavimo.
„Yra klausimai, kaip bus su finansavimu, kurių reikia virš 1,5 mlrd. eurų. Be šito tikrai nepajudėsime. Rytoj turėsime darbinį posėdį, kaip organizuoti mums šios dienos darbą su tais resursais, kuriuos turime. Tam, kad pradėtume darbą, kurį esame pasiruošę nuo Kauno iki Panevėžio, reikia vėlgi turėti garantavimą lėšų. Kol kas to neturime“, – pirmadienį Vilniaus geležinkelio stotyje sakė J. Narkevičius.
Vis dėlto ministras pabrėžė, kad darbai bus baigti numatytu laiku.
„Estija ir Latvija tik ruošiasi vėžės statybai, o mes jau turime praktiškai pabaigtą iki Kauno. Mes galime, nepaisant visokiausių iššūkių, realizuoti projektą numatytu laiku – 2026 metais“, – teigė J. Narkevičius.
„Bet tam, kad tai atliktume, turime sudėlioti valdymą su mūsų partneriais“, – pridūrė jis.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Projekte taip pat numatyta atskira geležinkelio linija Kaunas–Vilnius.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Briuselyje po derybų Europos Vadovų Taryboje „Rail Baltica“ plėtojimui numatyta suteikti papildomą 1,4 mlrd. eurų sumą.
I. Degutis apie pandemijos įtaką „Rail Baltica“ projektui: kai kuriuos darbus teko šiek tiek atidėti
I. Degutis: kai kuriuos darbus teko šiek tiek atidėti
Geležinkelio projektą „Rail Baltica“ koordinuojančios bendrovės „RB Rail AS“ vyriausiasis finansininkas ir valdybos narys Ignas Degutis sako, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau bendrai pasirašyta trys ketvirtadaliai projektavimo sutarčių.
„Šiuo metu esame pasirašę 75 proc. projektavimo sutarčių visose Baltijos šalyse. 2023 metais numatome viso projektavimo užbaigimą. Nuo 2021 metų pabaigos – 2022 metų pradėsime elektrifikavimo ir signalizacijos sistemų projektavimo ir diegimo darbus“, – Vilniaus geležinkelio stotyje sakė I. Degutis.
Jo teigimu, COVID-19 pandemija laikinai sutrikdė kai kuriuos darbus.
„Šiuo metu koncentruojamės ypač nuo Kauno iki Latvijos sienos, ten jau yra išpirkta didelė dalis žemių, projektavimas vyksta, ir didžioji dalis projektavimo jau yra patvirtinta. Kai kuriuos darbus teko atidėti mėnesiui ar dviem dėl koronaviruso situacijos, bet dabar žiūrime, kaip juos akseleruoti“, – sakė I. Degutis.
Pasak „RB Rail AS“ valdybos nario, Panevėžyje vyksta konceptinis projektavimas, kur bus stotis, o ruože nuo Kauno iki Vilniaus yra pasirašyta sutartis dėl specialaus planavimo, vėliau vyks žemės išpirkimas ir projektavimas.
„Manome, kad jau greitai galėsime naudotis „Rail Baltica“ vėže Lietuvoje“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apeliacinis teismas įpareigojo „Tele2“ peradresuoti „Bitei“ skambučius numeriu 1501
Apeliaciniam teismui nusprendus, kad telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ turi peradresuoti skambučius numeriu 1501 į „Bitės“ aptarnavimo centrą, pastarosios atstovas spaudai Jaunius Špakauskas džiaugiasi teisine pergal...
-
VMVT sustabdė nelegalią pašarų gamybą ir prekybą
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai nustatė ir sustabdė nelegaliai vykdytą ūkininko veiklą – pašaro gamybą ir prekybą. ...
-
Verslas Seimo pirmininkės prašo inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą4
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos ver...
-
Dalis kauniečių liko be elektros6
Dalis kauniečių priversti laukti, kada Energijos skirstymo operatorius (ESO) pašalins gedimus ir bus atnaujintas elektros tiekimas. ...
-
Premjerė: diskusija dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra pasibaigusi6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku. ...
-
„Via Lietuva“: pradedami tvarkyti trys blogos būklės tiltai Kauno, Rokiškio ir Joniškio rajonuose1
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ toliau tęsia valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų ir viadukų tvarkymo darbus. Artimiausiu metu bus pradėti tiltų per Bytvaną (Kauno raj.), Vyžuoną (Rokiškio raj.) ir Voverkį (Joni&sc...
-
Pradedama registracija šventinei prekybai prie pagrindinės šalies Kalėdų eglės1
Festivalio „Kalėdos sostinėje 2024“ organizatoriai kviečia prekybininkus teikti paraiškas prekybai šių metų Vilniaus Kalėdų miestelyje prie eglės Katedros aikštėje. ...
-
LEA: Lietuvoje nuo kovo vidurio pirmąkart sumažėjo degalų kainos1
Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje. ...
-
T. Povilauskas: Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis ES šalimis, atrodo gerai2
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjung...
-
Lietuvos bankas atsidūrė pirmajame ketverte1
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad LB buvo vienas iš vos keturių centrinių bankų euro zonoje, kuris praėjusius metus baigė pelningai. Pasak jo, LB pernai uždirbo 23,65 mln. eurų pelną ir į valstybės biud...