Jaroslavas Narkevičius sako, kad už neefektyvų konkursą ir pabrangusį projektą atsakingi asmenys bus įvertinti, tačiau, jo teigimu, bendrovės valdybos pakeitimas nesvarstomas.

„Reikia įvertinti tai, kad konkurso pailgėjimo laikotarpis nuo 6 mėnesių iki 2 metų įvedė mus į tokią situaciją, kad neleidžiant atlikti šiuos pirkimus Lietuva praktiškai praranda galimybę gauti virš 200 mln. eurų ES lėšų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje pranešė J. Narkevičius.

„Šiandien pasirašiau leidimą elektrifikacijos konkursui vykdyti“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, konkurso auditas vis dar nėra baigtas. Preliminariose išvadose teigiama, kad konkursas vyko neefektyviai, jo procedūros užsitęsė nuo planuotų 6 mėnesių iki 2 metų, o sutarties kaina išaugo trečdaliu. Anksčiau planuota, kad projektas kainuos 250 mln. eurų.

Be to, anot susisiekimo ministro, konkurso neskaidymas į mažesnes dalis esą iš jo eliminavo Lietuvos bendroves.

Auditui pasibaigus, už nuostolius atsakingi asmenys turės atsakyti, teigė J. Narkevičius.

„Auditas dar yra tęsiamas ir visi asmenys, dėl kurių buvo nustatyti nuostoliai, bus įvertinti“, – sakė J. Narkevičius.

Jis atsisakė įvardyti, ar tai galėtų būti „Lietuvos geležinkelių“ valdyba, ar bendrovės vadovas Mantas Bartuška.

„Mes nesvarstome dėl valdybos pakeitimų“, – teigė ministras.

Anot jo, nepaisant to, kad auditas preliminariai nustatė, jog konkursas buvo neefektyvus, sutarties sąlygoms tai įtakos neturės.

„Čia reikėtų aiškiai pažymėti, kad sutarties sąlygų negalima keisti. 2018 metais sausio mėnesį, kai buvo pradėtas pirkimas, iki to laiko buvo nustatytos sąlygos ir jos negalėjo būti keistinos“, – teigė J. Narkevičius.

„Lietuvos geležinkeliai“ 363 mln. eurų sutartį pasirašys su konkurso laimėtoju – Ispanijos infrastruktūros statybos grupės „Elecnor“ ir inžinerijos įmonės „Instalaciones Inabensa“ konsorciumu „Inabelec“.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, kad sutartį su „Inabelec“ ketinama pasirašyti pasibaigus konkurso apskundimo terminui.

„Ketvirtadienis yra paskutinė diena skundui pateikti. Jei tai nebus padaryta, sutartis su laimėtoju bus pasirašyta artimiausiu metu“, – BNS sakė M. Dubauskas.

Antroje vietoje liko Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“, pasiūliusi 40 mln. eurų mažesnę kainą – 323 mln. eurų. Tačiau, kaip anksčiau sakė M. Bartuška, „Cobra“ pasiūlė brangesnę priežiūrą ir didesnius elektros praradimus, todėl galutinai jai būtų  sumokėta 51 mln. eurų daugiau.

Savo ruožtu J. Narkevičius ketvirtadienį sakė, kad „Elecnor“ pasiūlymo ekonominė nauda išryškės tik po 25 metų.

M. Bartuška anksčiau šį mėnesį yra sakęs, kad projekto apjungimas lemia mažesnę projekto kainą ir mažesnius administravimo kaštus. Tuo metu ekonominė projekto nauda, anot jo, siekia 500 mln. eurų.

Jis taip pat tvirtino, kad projekto vertė yra bent 20 proc. mažesnė nei panašių projektų Vakarų Europoje.

Vyriausybinė strateginius sandorius tikrinanti komisija gruodžio pradžioje leido „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutartį su „Elecnor“.

Elektrifikavimo konkurse taip pat dalyvavo Prancūzijos „Alstom“, tiltų ir kelių statybos įmonė „Kauno tiltai“ kartu su didžiausia akcininke Lenkijos „Trakcja“ (BNS žiniomis, jos galutinio pasiūlymo nepateikė), Lietuvos bendrovės „ATEF-Euroope“ atstovaujamas konsorciumas.

Konkurse dalyvavusi Prancūzijos grupė „Eurovia“ ir jos antrinė įmonė „Eurovia Lietuva“ liepą  pranešė iš jo pasitraukianti, o balandį iš konkurso dėl netinkamos kvalifikacijos buvo pašalinta Lietuvos inžinerinių sprendimų bendrovė „Telekonta“.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia projektą planuojantys baigti iki 2023 metų pabaigos.