Verslininkų idėją pasirašyti memorandumą, kad, įvedus eurą, nebus keliamos kainos, politikai vertina skirtingai. Tai – utopija, svajonė, sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. O šio komiteto narys Jurgis Razma mano, kad memorandumas daugiausia turės psichologinį tik poveikį.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas kalba, kad geros valios memorandumas, kurį numatoma pasirašyti, yra savanoriškas verslo įsipareigojimas Lietuvos vartotojams, valstybinėms institucijoms elgtis pagal aukščiausius socialinės atsakomybės standartus.

Anot jo, iš pradžių valstybės euro įvedimo plane buvo numatyta verslui siūlyti pasirašyti etikos kodeksą. „Mūsų manymu, tai labiau horizontalus įsipareigojimas (įmonių – įmonėms) elgtis pagal tam tikrus standartus. Bet mes, prekybininkų asociacija, pasiūlėme solidesnį lygį – įsipareigoti ir vartotojams, ir Vyriausybei, ir kitoms valstybinėms institucijoms“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ tikina L. Vilimas.

Lietuvos verslininkai, tvirtina L. Vilimas, nori paneigti žmonių baimes, kad viskas bus daroma jų nenaudai: „Tikrai bus daroma atvirkščiai. Ten, kur galima, netgi kainos bus apvalinamos ir į mažesnę pusę. Mes esame pasiryžę tai įsipareigoti ir tikimės, kad ir kitos verslo organizacijos bei įmonės prisijungs.“ Pasak asociacijos direktoriaus, darbo grupėje dalyvauja ir kitos verslo organizacijos, tad sprendimas yra bendras. Todėl šį dokumentą pasirašys įvairios organizacijos, prisijungs atskiros įmonės, o žmonės galbūt ims labiau pasitikėti verslu ir valstybės sprendimais dėl euro.

Nesilaikantiems įsipareigojimų tokių sankcijų, kaip piniginės baudos, nebus, tačiau, L. Vilimo įsitikinimu, save gerbiančiai verslo įmonei didžiausia vertybė – reputacija. „Reputacija daro daugiausia įtakos sėkmei. Todėl bent jau rinkos lyderiai, galbūt ir mažos įmonės, kurios laikosi aukščiausių socialinio atsakingumo standartų, nerizikuos savo reputacija“, – mano jis.

R. Žemaitaitis sako, kad idėja graži, bet tai utopija, svajonė. Jis primena, kad Lietuvoje yra 3 tūkst. mėsos perdirbimo įmonių, o asociacija jungia tris keturias, tad kaip garantuoti, kad kainos nebus keliamos.

„PVM lengvatą pritaikėme laikraščiams. Pasakė – pritaikykite PVM lengvatą, mes ir kainą laikraščiams nuleisime, ir žmonėms jie prieinamesni bus. Atsitiko priešingai: ir kaina ta pati, ir prieinamumas nepadidėjo, ir pan.“, – kalba R. Žemaitaitis. Ir, nors sveikina šią verslo iniciatyvą, memorandumo rezultatais labai abejoja.

J. Razma mano, kad memorandumas gali turėti labiau psichologinį poveikį, nes daug žmonių nepagrįstai nuogąstauja, jog, įvedus eurą, labai pakils kainos. Anot jo, kitų šalių patirtis ir bendri „Eurostat“ vertinimai rodo, kad vidutiniškai euro įvedimas infliaciją skatina 0,2–0,3 proc.

„Ar bus, ar nebus susitarimo, objektyvių dėsningumų nepakeisime. Tačiau turime žiūrėti ir matyti teigiamas euro įvedimo pasekmes. Išauga valstybės kredito reitingas (Estijoje jis pakilo iki A lygio) ir valstybė gali pigiau skolintis. Yra teigiamas poveikis BVP augimui“, – vardija J. Razma. Jo teigimu, neigiamas poveikis vartotojams dėl infliacijos bus, bet labai nedidelis.