„Trys pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriame viešųjų pirkimų sistemoje: neefektyvumas, korupcija ir konkurencijos ribojimas. Pagrindinės priežastys, dėl ko su tokiomis problemomis susiduriame: nėra aiškios ir kryptingos viešųjų pirkimų politikos, viešųjų pirkimų reglamentavimas yra labai dažnai keičiamas, sudėtingas ir orientuotas į procesą, bet ne rezultatą. Trečioji priežastis, kad turime labai daug perkančiųjų organizacijų, joms labai trūksta profesionalumo ir jos tarpusavyje nebendradarbiauja“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė J. Šovienė.

Prezidentūros Teisės grupės vadovės teigimu, prezidentas įregistruotomis pataisomis siūlo valstybės tikslų viešuosiuose pirkimuose nustatymą.

Jūratė Šovienė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Be racionalaus lėšų naudojimo, projektu yra siūloma skirti dėmesį aplinkosauginiams ir socialiniams tikslams. Atrenkant laimėtoją bus teikiamas dėmesys į vieną iš kriterijų: tarkime, dalyvavimas socialinėje partnerystėje, pagalba darbuotojams derinant darbo ir šeimyninius įsipareigojimus, lyčių lygių galimybių nediskriminavimo principai, klimato kaitos, aplinkos taršos mažinimas. Tai nebus taikoma mažos vertės pirkimams“, – sakė J. Šovienė.

Vienas pagrindinių siūlymų, pasak jos, kaip skatinti viešųjų pirkimų efektyvumą – sistemos centralizavimas.

„Keliolika ar keliasdešimt centrinių perkančiųjų organizacijų bus įsteigta, kurios turės kompetenciją ir žinias, teiks pagalbą perkančiosioms organizacijoms vykdant ir organizuojant viešuosius pirkimus. Bus steigiamos sektorinės perkančiosios organizacijos, regioninės ir įmonių, per kurias bus vykdomi viešieji pirkimai. Jų darbuotojams bus keliami kvalifikaciniai reikalavimai“, – „Žinių radijui“ sakė J. Šovienė.

Jos teigimu, 70 proc. perkančiųjų organizacijų viešuosius pirkimus atlieka tie specialistai, kurių viešųjų pirkimų organizavimas nėra pagrindinis darbas.

Anot J. Šovienės, kartais viešųjų pirkimų kaina nuo rinkos kainos skiriasi nuo kelių iki keliasdešimties kartų.