- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Audito Rūmai (EAR) pareiškė, kad europinės vėžės geležinkelio projekto nuo Varšuvos iki Helsinkio "Rail Baltica" kaina išaugo beveik 2,4 mlrd. eurų – iki 7 mlrd. eurų, ir ateityje gali dar didėti. Be to, EAR suabejojo projekto ekonomiškumu ir jo įgyvendinimu numatytu laiku – iki 2026 m. Tokias pat išvadas, atlikusios tyrimą, prieš pusmetį skelbė ir Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos.
Ar jo apskritai reikia?
"EAR vertinimais, dabartinės realiosios išlaidos siekia ne 4,648 mlrd. eurų, kaip buvo planuota iš pradžių, ar ne iki šiol patikslintą 5,8 mlrd. eurų sumą, o visus 7 mlrd. eurų. Be to, neatmetama prielaida, kad ateityje šios išlaidos dar išaugs", – EAR atstovą Lucas T'Joenas antradienį citavo naujienų agentūra BNS.
L.T'Joenas pridūrė, kad, EAR manymu, "Rail Baltica" projekto ekonominis tvarumas nėra akivaizdus, kadangi eismas iš šiaurės į pietus nėra intensyvus, be to, čia dominuoja kelių ir jūrų transportas.
"Kad projektas būtų ekonomiškai tvarus, tai turėtų būti mišri keleivių ir krovinių gabenimo linija. O kad projektas ilgainiui atsipirktų, eismo intensyvumas turėtų būti didesnis", – pažymėjo jis.
L.T'Joenas akcentavo, projektas gali nebūti įgyvendintas iki 2026 m., kaip numatyta dabar. Taip pat iki šiol nesuplanuotas "Rail Baltica" prijungimas prie kitokio pločio vėžės linijų.
Kad projektas būtų ekonomiškai tvarus, tai turėtų būti mišri keleivių ir krovinių gabenimo linija. O kad projektas ilgainiui atsipirktų, eismo intensyvumas turėtų būti didesnis.
Su pastabomis sutinka
EAR paskelbus, kad europinės vėžės "Rail Baltica" projekto įgyvendinimas vėluos, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius naujienų agentūrai ELTA komentavo, kad problemos įvardytos taikliai, ir tikisi, kad į ilgalaikio finansavimo klausimą bus atsižvelgta derantis dėl ES finansinės paramos 2021–2027 m.
"Šiuo metu dar skaitome ir vertiname ataskaitą, todėl nenorėčiau detaliai komentuoti jos turinio. Vis dėlto matome, kad auditoriams kilo klausimų dėl ekonominio atsiperkamumo, biudžeto didėjimo kontrolės ir ilgalaikio finansavimo užtikrinimo.
Manau, kad Audito rūmai labai taikliai įvardijo pagrindinių problemų esmę, ir tikiuosi, kad į ilgalaikio finansavimo klausimą bus atsižvelgta derybose dėl ES finansinės paramos 2021–2027 m., siekiant užtikrinti finansinę ES paramą "Rail Baltica" projektui užbaigti", – ELTA atsiųstame komentare teigia J.Narkevičius.
Baltijos valstybių tyrimas
Beje, gerokai anksčiau nei EAR "Rail Baltica" tyrimą atliko ir savo labai kritiškas išvadas paviešino Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos (AAI). Jau sausio mėnesį AAI paskelbė, kad atliktas bendras auditas parodė, kad "Rail Baltica" projekte yra nustatytos valdymo funkcijos, atsakomybės ir procedūros, bet dėl projekto valdymo trūkumų kyla rizika, kad bus viršytas sutartas biudžetas, o pats projektas nebus įgyvendintas laiku iki 2026 m.
"Rail Baltica" yra didžiausias infrastruktūros projektas nepriklausomų Baltijos valstybių istorijoje. Apskaičiuota, kad 870 km geležinkelio linijos nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos kaina turėjo siekti 5,79 mlrd. eurų. Tačiau padidėjusias išlaidas lėmė Rygos miesto ir Kauno–Vilniaus jungties integracija į projektą, kurie iš pradžių nebuvo įtraukti į projektą.
Valstybės kontrolė prieš pusmetį konstatavo: "Projektų vykdytojams iki šiol nepavyko laikytis sutarto veiklos laiko grafiko ir numatyto biudžeto, kuris nustatytas Europos infrastruktūros tinklų priemonės dotacijų susitarimuose. Nuo sutarto laiko grafiko viso projekto atskirų veiklų įgyvendinimas atsilieka vidutiniškai pusantrų metų. "RB Rail AS" bendrovė 2019 m. birželio mėnesį įvertino, kad, jei pasitvirtintų rizikos ir laiku nebus gauta finansavimo, projektas gali būti atidėtas iki 2030 m. kovo."
Baltijos valstybių auditas parodė, kad, nors visos trys Baltijos šalys yra įtraukusios projektą "Rail Baltica" į valstybės biudžeto planavimą, tačiau nė viena iš jų nėra pasitvirtinusi ilgalaikio finansavimo planų iki projekto pabaigos. Šalys taip pat neturi planų, užtikrinančių projekto nacionalinį finansavimą, jei jo įgyvendinimo išlaidos būtų didesnės, nei planuota, arba ES bendras finansavimas būtų mažesnis, nei numatyta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...