Senjoras Povilas neliūdi, kad 1 ir 2 centų monetų piniginėse liks mažiau.

„Nėra kur jų dėti. Už 1–2 centus nieko nenupirksi. Jeigu jų trūksta, tai irgi nieko negausi. Be to, tik užima vietą, gali pamesti“, – kalbėjo vilnietis Povilas.

Nuo gegužės 1 dienos Povilas, kaip ir kiti gyventojai, už prekes ir toliau galės atsiskaityti 1 ir 2 centų monetomis, bet kasose grąžos atgal jomis nebegaus.

Mažiau monetų reiškia pokyčius ir kasose. Bendra pirkinių krepšelio suma bus apvalinama.

„Aš, kaip pirkėjas, ateinu į parduotuvę, susirenku visas prekes: duoną, pieną, sūrį. Einu į kasą mokėti, kasininkas nuskenuoja visas prekes ir kasos aparatas automatiškai suskaičiuoja bendrą sumą ir tuomet pritaiko apvalinimą“, – naują tvarką aiškino Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento specialistė Edita Lisinskaitė.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Prekybos tinklai jau ruošiasi grąžą skaičiuoti kitaip.

„Tiesiog bus atnaujinama programinė įranga, kuri skaičiuoja, sumuoja prekes, paskaičiuoja, kiek reikia duoti grąžos klientui“, – sakė „Lidl“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Tiesa, jei kasininkas pavargti gali, tai kasos aparatui klaidų daryti neleis.

„Kadangi tai bus nauja sistema, mes bet kokiu atveju ją testuosime iki paleidžiant klientui. Aktyviai seksime jos veiklą teisės aktams jau įsigaliojus“, – tikino „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.

Pratintis gali ir gyventojai. Jei suma baigsis 1, 2, 6 ar 7 centais, bus apvalinama į mažesnę pusę.

Jei pirkinių krepšelio suma baigsis 3, 4, 8 ar 9 centais – jau į didesnę pusę.

„Mokėjau 14 eurų ir 3 centus. Tai reiškia 2 centus pralaimiu, va tau ir apvalinimas. Pasitikėti ne visada galima“, – sakė vilnietis Povilas.

Bet vieną kartą į kišenę pardavėjams, kitą – jau pirkėjams.

„Eurobarometro“ apklausa rodo, kad prieštaraujančių gyventojų mažuma. Krepšelio apvalinimui pritaria 7 iš 10.

„Nemanytume, kad vartotojai praras. Jei bus labai išradingi, netgi išloš, savo krepšelį perdėliodami ir tiksliai susiskaičiuodami centus“, – kalbėjo Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.

Prekybininkai apie kitaip skaičiuojamą grąžą žada nurodyti ir čekiuose. O štai, turgavietėse teks pasitikėti.

„Ar turgavietės turės taikyti apvalinimą? Pagal įstatymą – taip, bet turgavietėse ir dabar dažnai sumą suapvalina pirkėjo naudai ir netgi ne 1, ne 2 centų tikslumu“, – teigė E. Lisinskaitė.

 Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kas atsiskaito kortele, mokėjimai išliks tikslūs iki cento, kaip ir dabar, jokio apvalinimo.

„Vidutiniškai apie 60 proc. mūsų klientų atsiskaito kortele. Jei kalbėsime apie savitarnos kasas, tai tas procentas yra dar didesnis“, – sakė G. Kitovė.

Kas užsigeis daugiau atsiskaityti kortele ir centais atsikratyti, gali ir nusivilti. Jau ir dabar daugiau nei 50 vienetų monetų prekybininkai turi teisę nepriimti. Kol kas praktikoje to netaiko, bet kaip bus ateityje – nežino.

Jeigu susidarys didesnė suma, galima bus atsiskaityti per kelis kartus.

„Jei pirkėjas moka grynais pinigais, mes priimame grynuosius pinigus. Jei norės už smulkią prekę sumokėti 10 monetų, tai ir  sumokės“, – teigė A. Bubnelis.

„Tokių atvejų, kad atsineštų maišelį monetų, nepasitaiko. O jeigu ir pasitaiko, tai itin retai“, – tikino G. Kitovė.

„Jeigu susidarys didesnė suma, galima bus atsiskaityti per kelis kartus. Jei monetų skaičius bus didesnis, visą sumą galima išsikeisti Lietuvos banke“, – aiškino R. Jokubauskas.

Lietuva smulkiųjų kratosi ne pirmoji. Tiksliau, būtų jau aštunta euro zonos valstybė. Už akių užbėgo netgi Estija, 1 ir 2 centus apribojusi sausį.

„Tiek verslas, tiek gyventojai, tiek valstybė galėtų sutaupyti 4 mln. eurų. Gyventojai per metus pameta apie trečdalį milijono, valstybė monetų kaldinimui išleidžia pusę milijono. Dar lieka 3 mln. – sutaupymas verslui“, – kalbėjo E. Lisinskaitė.

Nuo euro įvedimo gyventojai jau pametė virš 2 mln. smulkių monetų.