Juridiniams asmenims ir mirusio nukentėjusiojo šeimos nariams norima leisti pretenduoti į nukentėjusiojo statusą bei suteikti teisę bylinėtis dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Seimas po pateikimo bendru sutarimu pritarė tai numatančioms Baudžiamojo proceso kodekso pataisoms.

Pagal Seimo nario "darbiečio" Artūro Paulausko parengtą projektą, nukentėjusiuoju galėtų būti pripažįstamas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Taip pat numatyta, kad nukentėjusiajam asmeniui mirus nukentėjusiais tampa jo šeimos nariai arba artimieji giminaičiai.

Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

Anot A.Paulausko, daugelyje užsienio šalių nukentėjusiuoju pripažįstami ir juridiniai asmenys, taip pat nukentėjusiajam mirus nukentėjusiais tampa artimieji giminaičiai. Vokietijoje nukentėjusiuoju gali būti ne tik piliečiai, bet ir juridiniai asmenys, Italijoje numatyta, kad jei nukentėjęs nuo padaryto nusikaltimo mirė, nukentėjusiuoju tampa artimi giminaičiai, taip pat nukentėjusiais pripažįstami ir juridiniai asmenys. Belgijoje, Graikijoje, Lenkijoje nukentėjusiuoju gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.

"Juridinis asmuo nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos gali įgyti tik civilinio ieškovo statusą. Draudimas pripažinti juridinį asmenį nukentėjusiuoju, akivaizdus civilinio ieškovo procesinių teisių trūkumas. Juridiniai asmenys faktiškai tapę teisinių santykių, reguliuojamų baudžiamojo įstatymo dalyviais, neturi reikiamų procesinių priemonių savo pažeistoms teisėms ginti", - tvirtina A.Paulauskas.