"Panika užvaldo pasaulio rinkas", "Tai beprotybė", "Pasaulis kupinas skausmo" – tokie pranešimai vakar skriejo iš komos ištiktų finansų rinkų. Tuo tarpu Lietuva nuo krizės vis dar ginasi olimpine ramybe.

Biržos pakliuvo į mėsmalę

JAV Atstovų rūmams atmetus 700 mlrd. JAV dolerių (1,65 trln. litų) finansinės pagalbos planą, pasaulio rinkose kilo didžiulis sąmyšis ir panika. Tai, kas vakar vyko viso pasaulio biržose, makleriai ir finansų specialistai vadino didžiausiu vertybinių popierių išpardavimu ar mėsmale.

JAV akcijų rinkoje prasidėjo smukimas, neregėtas nuo 1987 m. akcijų rinkos griūties. Indeksas "Dow Jones" vakar pavažiavo žemyn 6,98 proc. Toks didelis šio indekso kritimas per vieną dieną užfiksuotas pirmą kartą istorijoje. "Nasdaq" indeksas krito 9,14 proc., arba žemiausio lygio nuo 2005 m., "S&P 500" indeksas, smukęs 8,79 proc., pasiekė žemiausią lygį nuo 2004 m.

Įkandin JAV biržos patraukė ir prekyba Azijos rinkose. Nuosmukio Azijoje išvengė tik Kinijos birža – ji nedirbo, ir Indijos Bombėjaus indeksas – sugebėjo pakilti daugiau nei 3 proc. Tokijo biržos indeksas "Nikkei 225" krito 4,12 proc., Australijos indeksas "All Ordinaries" – 4,3 proc.

Naujienos – kas valandą

Pirmoje dienos pusėje žemyn kūlvirsčiais pasileidusi prekyba Europos biržose vėliau šiek tiek aprimo. Mat pasirodė informacija, kad JAV Senatas trečiadienį gali dar kartą balsuoti dėl gelbėjimo plano, kurį ketinama šiek tiek pataisyti.

Senatui balsavus dokumentas vėl grįš į Atstovų rūmus. Tiesa, pastebima, kad nors ir nedideli, planuojami pataisymai gali lemti, jog planas sulauks dar mažiau palaikymo pakartotinai balsavus Atstovų rūmams.

"Kol kas žlugo tik pirmas mėginimas. Nemanau, kad JAV valdžia finansų rinkas paliks likimo valiai", – įsitikinusi Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė.

Matyt, būtent šios naujienos šiek tiek pristabdė ir Vilniaus biržą ir paskatino kilti JAV ateities sandorių indeksus. Prekybos pradžioje Vilniaus vertybinių popierių biržos indeksas nusirito daugiau nei 6 proc., tačiau diena baigta patyrus 3,44 proc. nuosmukį.
Siekdamos išvengti panikos, kai kurios pasaulio biržos nusprendė sustabdyti prekybą. Taip buvo padaryta Maskvoje, ten birža neveikė pusdienį. Rusijos federalinė finansų rinkų tarnyba taip pat laikinai pakeitė prekybos taisykles. Nurodyta valandai stabdyti prekybą vertybiniais popieriais, jei per prekybos sesiją biržos indeksas krinta daugiau nei 10 proc.

Stabdyti nėra reikalo

Vertybinių popierių komisijos pirmininkės Vilijos Nausėdaitės teigimu, prekybos biržoje stabdymas yra šiurkštus įsikišimas į laisvai veikiančią rinką ir tokiais atvejais, kaip dabartinė padėtis rinkoje, ši priemonė neturėtų būti naudojama.

"Rusijoje nėra kainų kitimo ribų, tai reiškia, kad per dieną akcijų kursai gali kristi neribotai. Vilniaus vertybinių popierių biržoje nustatytos akcijų kainos kitimo ribos ir negali viršyti 15 proc. Tokiais atvejais, kai rinkoje yra panikos ir neobjektyvių sprendimų, tai veikia kaip stabdys", – kalbėjo V.Nausėdaitė.

Pasak jos, prekybos stabdymas Rusijoje galėjo duoti teigiamą poveikį ir pristabdyti paniką, nes šioje rinkoje nėra kitų apsaugos mechanizmų.

Prilygina Didžiajai depresijai

"Tai beprotybė", – "Wall Street Journal" televizijai pareiškė vienas Volstrito finansininkas. Kito pasaulio finansinio centro London Sičio darbuotojai taip pat apimti panikos. "Baimė apėmė visus ir visur", – "The Guardian" portalui pasakojo vienas analitikų.

Ne vienas ekspertas užsimena, kad dabartiniai įvykiai gali būti Didžiosios depresijos, sudrebinusios pasaulį 1929–1933 m., pasikartojimas. "Didžiosios depresijos dar nėra, bet rizika didelė", – aiškino Nickas Edwardsas, naujienų agentūros "Reuters" Ekonomikos skyriaus redaktorius.

Investuotojai vis dar tikisi, kad bus priimtas gelbėjimo planas, tačiau kartu pabrėžia, net jei jis ir bus priimtas, viskas priklausys nuo to, kaip jis bus įgyvendintas. Be to, neabejojama, kad bankų bankrotų banga dar neatslūgo.

Panikuoti nėra reikalo

Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika tikino, kad nors JAV ir nebuvo patvirtintas rinkos gelbėjimo planas, panikuoti neverta.

"Šis sprendimas turėjo įtakos pasaulio biržoms, finansų sektoriaus įmonių akcijų kursams. Jei planas nebus įgyvendintas, Lietuva gali jausti netiesioginę įtaką dėl to, kad blogėjant JAV ir Vakarų Europos ekonomikos perspektyvoms tai neigiamai atsilieps mūsų eksportuotojams. Tiesioginė teigiama įtaka mūsų šaliai būtų ta, kad prastos pasaulio ekonomikos raidos perspektyvos mažina žaliavų kainas", – kalbėjo M.Leika.
Valstybės, mesdamos milžiniškas lėšas žlungantiems bankams gelbėti, tarsi daro meškos paslaugą.

"Rinkos dalyviai ir privačios bendrovės neturi tikėtis, kad valstybė visada jiems padės. Finansų institucijos, priimdamos rizikingus sprendimus, neturėtų vadovautis taisykle, kad valstybė bus paskutinė gelbėtoja. Valstybė gali prisiimti įsipareigojimus ir paskatinti bankų vadovus ateityje vėl elgtis neatsakingai, dalyti rizikingas paskolas, platinti rizikingus investicinius produktus tikintis, kad bet kokiu atveju juos išgelbės valstybė", – kalbėjo M.Leika.

Ritasi bankrotų banga

Vakar neapsieita be naujienų apie bankus, patiriančius finansinių sunkumų. Paskelbta apie Belgijos banką "Dexia", kuriam gelbėti nuo bankroto Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo vyriausybės nusprendė skirti 6,4 mlrd. eurų.

Pirmadienį paskelbta apie Didžiosios Britanijos banko "Bradford & Bingley" nacionalizavimą ir Europos banko "Fortis" gelbėjimą. Jam Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas skyrė 11,2 mlrd. eurų.

"Į padėtį reikėtų žiūrėti ramiai. Šitie bankai buvo išgelbėti, valstybės pasiėmė dalį jų akcijų. Nuo šių veiksmų nei indėlininkai, nei bankų klientai nenukentėjo ir nepatyrė jokių nuostolių. Valstybė į juos įdėjusi pinigus ir mainais gavusi akcijas, stabilizavusis padėčiai jas galės parduoti", – ramino M.Leika.

Jis priminė paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio istoriją Švedijoje, kur bankų krizė palietė bene visus Švedijos bankus. Gelbėdama savo bankus Švedijos vyriausybė juos nacionalizavo ar perėmė dalį akcijų.

"Tuomet buvo gelbėjami daugelis Švedijos bankų. Praėjus krizei bankų akcijos, kurias valdė vyriausybė, buvo parduotos. Kai kurių bankų akcijų Švedijos vyriausybė turi iki šiol ir gauna dividendus", – pasakojo M.Leika.

Konsultavimo bendrovės "AIM invest" prezidentas Mindaugas Vaičiulis taip pat mano, kad Švedijos patirtis rodo, jog šios šalies vyriausybė ir dabar imtųsi priemonių gelbėdama savo bankus, jei susiklostytų atitinkamos aplinkybės.

Jis pabrėžė, kad bankai, kurie nukenčia Europoje, yra investiciniai arba turėję daug būsto paskolų ir sunkumų patyrė kritus nekilnojamojo turto kainoms. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad nekilnojamojo turto krizė Europoje gerokai mažiau išplito nei JAV.

Nesėdėtų sudėję rankų

"Pagal situaciją, – paklaustas, kokių priemonių imtųsi Lietuvos bankas, jei tektų gelbėti finansų sistemos stabilumą, atsakė Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas. – Pirmiausia problemą turi spręsti banko savininkai. Centrinis bankas galėtų suteikti komerciniams bankams paskolų likvidumui palaikyti. Esant tam tikrai padėčiai gali būti keičiamos privalomųjų atsargų normos ir panašiai."

Jis patikslino vakar Seime išsakytą mintį, kad priemonės, kurių imtųsi Centrinis bankas, priklausytų nuo banko svarbos. "Visi bankai mūsų finansų sistemai šiandien yra svarbūs. O hipotetinių scenarijų "kas būtų, jeigu..." svarstyti nenoriu", – dienraščiui sakė jis.

R.Šarkinas atkreipė dėmesį, kad tiek Lietuvos, tiek ES teisės aktai nenumato, kad "Centrinis bankas turėtų gelbėti nemokius bankus". "Centrinis bankas galėtų padėti komerciniams bankams iškilus likvidumo problemoms. Nemokumo atveju jau veiktų kitos institucijos", – paaiškino pašnekovas.

Bankų įstatymas numato, kad valstybės įmonė "Indėlių ir investicijų draudimas" gali perimti problemų turinčio banko akcijas (nacionalizuoti). Vėliau būtų elgiamasi pagal situaciją: arba atkuriama normali banko veikla, arba, bankui bankrutavus, minėta įmonė atsiskaito su indėlininkais. Tokios pat priemonės būtų taikomos ir užsienio finansų grupėms priklausantiems bankams.

Lietuviai turi patirties

Europos Parlamento narės M.Starkevičiūtės manymu, dabar reikia daryti viską, kad šalyje nekiltų panika.

"Lietuvą krizė palies netiesiogiai, todėl ir įtaką kol kas sunku įvertinti. Manau, kad Lietuvos institucijos turi ir išteklių, ir sugebėjimų gelbėti krizės ištiktas finansų institucijas, blogas paskolas perimti mokame, specialistai dar tebedirba", – ramino europarlamentarė.

Pasak jos, nors ši krizė kaip ir kitos yra laikinas dalykas, tai praeis, bet neigiamų padarinių neišvengsime: brangs paskolos ir lėtės ekonomika.

M.Starkevičiūtė priminė, kad priemonių dėl finansų rinkų reguliavimo ketina imtis ir ES institucijos. "Numatoma stiprinti priežiūros institucijų ir Europos centrinio banko vaidmenį, parengta finansų institucijų kapitalo pakankamumo direktyva, kurioje daug kapitalo įvertinimo naujovių, taip pat atsiras išvestinių instrumentų rinkos reguliavimo principai. Kitaip tariant, paketas apims tas sritis, kurių silpnybes parodė kilusi krizė", – kalbėjo europarlamentarė.