Apie kritiką specialiųjų tarybų darbui šalies vadovas užsiminė praėjusią savaitę – iš posto dėl ryšių su I. Trinkūnaite ir V. Germanu pasitraukus tuometei socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei. Tuomet G. Nausėda sakė, jog „tarnyboms yra apie ką pagalvoti“.

„Tikrai ateityje reikia išmokti šias pamokas ir dirbti kur kas sklandžiau, efektyviau, kad panašūs dalykai nepasikartotų“, – sakė jis.

„Prezidentas turėjo omenyje įvairiausias procedūras, kurias mes esame įsivedę Lietuvoje, įstatymuose – kas ir ką, kada tikrina, kaip atsitinka taip, kad tam tikra informacija, kuri buvo senesnė nei paskutinis patikrinimas, tuo metu nepasirodė ir pasirodė per vėlesnį patikrinimą. Tas raginimas iš tikrųjų ir neviešai tarnyboms buvo išsakytas – (...) neutraliai pasižiūrėti, kaip pas mus suveikė procedūros. Atliepiant lygiai taip pat ir klausimą – kaip 2022 metais buvo daromas vieno iš šioje istorijoje minimo asmens tikrinimas, jeigu tam tikra informacija buvo senesnė, kaip taip atsitiko, kad ta informacija nebuvo teikta institucijoms, komisijoms, kurios tą vertinimą atliko. Tai iš tikrųjų tuos atsakymus reikia sudėlioti“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė K. Budrys, aiškindamas, ką prezidentas turėjo omenyje, užsimindamas apie tarnybų darbą.

K. Budrys pastebėjo, jog šioje istorijoje reikia atskirti du dėmenis – tarnybų informaciją bei patikrinimą dėl investuotojo ar būsimo sandorio ir konkrečių skiriamų pareigūnų aplinkos tyrimą. Pastaruoju atveju, pažymi šalies vadovo patarėjas, M. Navickienė buvo paskirta į pareigas gerokai anksčiau nei 2022 metai – kuomet finansinių technologijų įmonė „Foxpay“ sudarė sutartį su Informacinės visuomenės plėtros komitetu. Todėl kyla klausimų, tęsė jis, kodėl informacija apie „Foxpay“ veiklą ir vadovybę 2020 metais nebuvo žinoma.

„Tai, kad mes šiandien turime rezultatą, kad ta informacija, vis dėlto, buvo teikta pagal vieną takelį – komisijai, kuri vertina sandorį ir investuotojo patikimumą (kitas takelis – pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, kaip informacija cirkuliuoja) – tai rodo, kad tarnybos suveikė. Labiau klausimas žiūrint atgal – jeigu buvo kitos, tam tikros tarpinės situacijos, kur mes tokią informaciją galėjome pasiekti – gal ten kažkas suveikė, nesuveikė, gal ta informacija vėliau atsirado. Iš darbinės pusės, kaip žmogus dirbęs su tikrinimais, su grėsmių prevencija vienoje iš tarnybų, žinau, kur galėtų būti klaida. Ir reikia į jas pasižiūrėti. Tai (kalba – ELTA) ne apie dabartinę situaciją, apie prieš tai buvusią“, – dėstė K. Budrys.

ELTA primena, kad Lietuvos bankas atlieka patikrinimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“. Savo ruožtu Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įmonės veiklos.

Dabar būtų labai per ankstyva ir neetiška dabartinio vadovo atžvilgiu sakyti, ką norėčiau ar nenorėčiau padaryti.

Įmonė buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje – pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų. Vėliau portalas delfi.lt paskelbė, jog I. Trinkūnaitės aplinka turi grėsmę keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis.

Neatsako, ar liks prezidento komandoje ir antrosios kadencijos metu

Interviu laidoje „ELTA kampas“ K. Budrys taip pat aptarė galimas tolimesnio darbo prezidento komandoje perspektyvas. Šalies vadovo patarėjas kartojo, jog šie sprendimai yra šalies vadovo rankose.

„Tai priklausys nuo Respublikos prezidento galutinių sprendimų, kaip jam atrodys tinkama, kur aš, būdamas nacionalinio saugumo srityje – o iš jos tikrai neketinu iškristi ir (planuoju – ELTA) joje pasilikti – pasirodysiu labiau naudingas“, – teigė K. Budrys, pripažindamas, jog su prezidentu jau kalbėjosi apie ateities planus.

„Bet apie visus sprendimus dar būtų šiek tiek ankstoka pasakyti“, – pridūrė šalies vadovo patarėjas.

Jis taip pat nebuvo linkęs sureikšminti ir prezidento pasisakymų apie kitus vyriausiuosius patarėjus – interviu Eltai G. Nausėda buvo įvardijęs Frederiką Jansoną, Astą Skaisgirytę bei Ireną Segalovičienę kaip tuos komandos narius, kuriuos norėtų matyti savo aplinkoje dar penkerius metus.

„Tai, visų pirma, signalas, kad šie trys mano kolegos yra puikūs specialistai, savo amato meistrai ir padeda Respublikos prezidentui. Aš už juos labai džiaugiuosi, jeigu jie pasiliktų ir toliau tęstų tuos darbus. Aš iš to sau nieko neperskaičiau“, – kalbėjo K. Budrys ir pažymėjo, kad nepaisant to, ar liks dirbti Prezidentūroje, jo ateities siesis su nacionalinio saugumo sritimi.

„Čia užteks darbo visiems. Aš esu įsitikinęs, kad šioje srityje ir dirbsiu (...). Visi, kas gali skirti save valstybės saugumui, nacionaliniam saugumui, bus laukiami. Ir aš ten būsiu kažkur“, – nespecifikuodamas karjeros planų teigė patarėjas.

Politiniuose kuluaruose jau kurį laiką kalbama, kad K. Budrys gali pakeisti kadenciją baigiantį dabartinį Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį. Ar neatmeta tokios galimybės, G. Nausėdos patarėjas nenurodė.

„Tai yra vienas iš kelių, kur galima toliau tęsti darbą. Taip, ir saugumo departamente rankų trūksta. Jeigu bus toks sprendimas – atsidursiu ten“, – sakė jis, tačiau nesileido į detales.

„Dabar būtų labai per ankstyva ir neetiška dabartinio vadovo atžvilgiu sakyti, ką norėčiau ar nenorėčiau padaryti. Aš tikiu, kad būsiu naudingas valstybei tiek, kiek galėsiu tai daryti“, – apibendrino jis.

K. Budrys pradėjo dirbti G. Nausėdos komandoje 2022 m. vasarį. Iki tol jis ėjo Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas, dirbęs kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju.