Lietuva padarė klaidą, leisdamasi į diskusijas dėl nuostolių, kurių neva patirtų Rusija, Baltijos šalims pasitraukus iš BRELL elektros žiedo, jungiančio Latviją, Lietuvą ir Estiją, Baltarusiją bei Rusiją, sako Seimo Energetikos komisijos ir Ekonomikos komiteto narys „darbietis“ Kęstutis Daukšys.

„Būtų pats geriausias dalykas visa šitą nuleisti negirdomis. Ir nedaryti iš to biznio. Būtų kur kas naudingiau mums. Dabar turėjome būtinai ant to kabliuko pasikabinti ir svarstyti, kaip ir kada viskas bus, kiek kainuos. Kam diskutuoti apie tuos dalykus,kurie vyks neaišku, kada. Po penkerių metų gal bus kitas prezidentas Rusijoje…“, - BNS sakė buvęs ūkio ministras, atsakingas ir už energetiką.

K.Daukšys taip pat pripažįsta, kad kol kas Lietuva neturi galimybių atsijungti nuo BRELL, - jos atsiras, tik pastačius antrą jungtį su Lenkija. 

„Atsijungti nesame pasiruošę techniškai - nėra antros elektros perdavimo linijos į Lenkiją. Manau, kad mums reikia išlaukti ir to momento, kada jie nebegalės išlaikyti tinklo parametrų, ir tada sakyti „viso gero“. Gal tuo metu jau Rusija negalės to užtikrinti tinklo. Bet turime tai ne politiškai nuspręsti, o ramiai susėsti - energetikos specialistai, ekonomistai, kurie viską skaičiuotų - padarytų namų darbus“, - teigė K.Daukšys.

Pasak jo, tokiu atveju, Lietuvai pasitraukimas iš BRELL nieko nekainuotų, todėl šalis neturėtų skaičiuoti, kokius nuostolius patirtų Rusija, Lietuvai pasitraukus iš bendros su Rusija ir Baltarusija sistemos.

„Be to, po kažkiek metų gal ir jie (Rusija - BNS) įeis į Europos sistemą“, - pridūrė K.Daukšys.

Pasak jo, kol kas sunku pasakyti, ar Lietuvos pasitraukimas iš BRELL būtų naudingas šaliai.

„Niekas to šiandien nežino. Reikia išspręsti klausimus dėl vietinės elektros gamybos, ji gaminama dujinėse elektrinėse, todėl yra brangi. Reikia susitvarkyti su tinkais. Mums šiandien, kad išlaikytume parametrus, neužtenka vienos linijos į Lenkiją. Prasidės pirkimas iš Švedijos. Žiūrėsim, kaip viskas vyks. Pasaulyje taip viskas keičiasi, kad kas vys po penkerių metų, sunku pasakyti, o kas po 10 metų - dar sunkiau“, - teigė jis. 

Anot jo, kaip elgtis Latvijai ir Estijai, bus „jų politinio apsisprendimo klausimas“.