2016–2020 metais Energetikos ministerijai vadovavęs Žygimantas Vaičiūnas sako, jog Vakarų Europos link Lietuva, Latvija ir Estija žengė tiek teisinį, tiek simbolinį žingsnį.

„Viena vertus, tai yra svarbus teisinis žingsnis iš Baltijos šalių, kita vertus, tai labai stiprus simbolinis žingsnis, kuris reiškia Baltijos šalių desinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos pradžią“, – BNS antradienį sakė Pramonininkų konfederacijos viceprezidentu šiuo metu dirbantis Ž. Vaičiūnas.

„Iki šio pranešimo buvo tikrai ilgas kelias, toli buvo eita. Be abejo, pirmiausia pasirengta visa reikalinga infrastruktūra, pasiruošti operaciniai veiksmai“, – kalbėjo jis.

Pasak 2012–2014 metais energetikos ministru dirbusio Jareko Niewierowicziaus (Jareko Neverovičiaus), Baltijos šalių pranešimas apie ketinimą nebepratęsti BRELL sutarties rodo, jog sinchronizacijos procesas artėja finišo link.

Elgiamės pagal susitarimus ir siekiame šitą procesą padaryti, įgyvendinti iki galo tvarkingai.

„Reiktų vertinti kaip paskutinės bambagyslės pašalinimą Lietuvos energetikos, o tuo pačiu ir Lietuvos ekonomikos, nuo posovietinio pasaulio. Tai reiškia pilną brandą energetikos sistemos, pasiruošimą pilnai savarankiškam, nepriklausomam veikimui, tolimesniam įgalinimui visų elektros gamybos projektų“, – BNS antradienį sakė iš prezidento patarėjo pareigų praėjusią savaitę pasitraukęs J. Niewierowiczius.

„Tai yra toks galutinis patvirtinimas, kad visos trys Baltijos šalys, taip pat ir perdavimo sistemų operatorių lygyje šitą projektą mato vienodai, kaip prioritetinį. Ir kad sinchronizaciją reikia užbaigti kuo greičiau“, – kalbėjo buvęs patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais.

Anot Ž. Vaičiūno, Lietuvos energetikos sistema dirbti sinchroniniu režimu su Europos tinklais pasiruošusi, nors per artimiausią pusmetį dar turės baigti techninį pasiruošimą, pavyzdžiui, sinchroninių kompensatorių bandymus. Jų, ruošiantis atsijungti nuo BRELL, Lietuvoje įrengti trys – Alytaus, Telšių ir Vilniaus rajonuose.

„Šitas laikotarpis, reikia tikėtis, praeis sklandžiai. Kiek man pačiam teko dėlioti veiksmų planus, parengti Lietuvos sistemą, kiek dabartinei Energetikos ministerijai kartu su sistemos operatore – visiems scenarijams tikrai pasirengta: tiek A, tiek B, tiek C. Bet reikia tikėtis, kad įgyvendinimas praeis sklandžiai“, – teigė buvęs energetikos ministras.

„Norėtųsi tikėti, kad nebus jokių siurprizų, nereikės kažkokių papildomų veiksmų be to, kas jau suplanuota, ir viskas sklandžiai praeis“, – sakė J. Niewierowiczius.

„Provokacijų gali būti, bet jų tikimybė nedidelė“

Anot Ž. Vaičiūno, Rusija arba Baltarusija reaguodama į Baltijos šalių sprendimą gali imtis provokacinių veiksmų, tačiau jų tikimybė nėra didelė. Jo teigimu, įmonės turi veiksmų, kuriais reaguotų į galimas provokacijas, planą.

„Provokacijų gali būti, bet tikrai pasiruošta jas spręsti“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

„Sistemos operatorės veiksmai sudėlioti ir konkretūs veiksmai pasiruošti, jei kažkokia provokacija būtų iš Rusijos ar Baltarusijos pusės. Bet iš esmės, manau, kad vertinant visą sinchronizacijos procesą, Baltijos šalių vienybę ir visą techninį pasiruošimą, galima teigti, kad Baltijos šalys tikrai pasiruošusios. Kažkokių provokacinių veiksmų tikimybė visuomet yra, bet jų santykis, galima žala mūsų sistemoms yra tikrai maža“, – kalbėjo jis.

J. Niewierowiczius pabrėžė, kad Baltijos šalių pasiruošimas sinchronizavimui aktualus Rusijos Kaliningrado sričiai, o iš anksto pranešdamos apie BRELL sutarties nepratęsimą Lietuva, Latvija ir Estija parodo, kad jų elgesys „atitinka Vakarų pasaulio standartus“.

„Elgiamės pagal susitarimus ir siekiame šitą procesą padaryti, įgyvendinti iki galo tvarkingai. Taip pat matant, kad tas tvarkingas atsijungimas svarbus ne tik mums, Baltijos valstybėms, Europos Sąjungai, bet ir Karaliaučiaus regionui“, – teigė J. Niewierowiczius.

R. Masiulis anksčiau BNS yra teigęs, kad Kaliningrado sritis yra pasiruošusi veikti izoliuotai ir Baltijos šalių sinchronizacija Rusijos anklavui neturėtų turėti poveikio

Apie nepratęsiamą BRELL sutartį Baltijos šalys Rusijai ir Baltarusijai turėjo pranešti vėliausiai iki rugpjūčio 7 dienos – likus pusmečiui iki numatytos sinchronizacijos su kontinentine Europa.

Anksčiau sinchronizuotis su kontinentine Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva kurį laiką ragino Baltijos šalis sinchronizuotis dar 2024-ųjų vasarį.