„Iš to teisinio režimo, kuris galioja šiandieną, galima teigti, kad Jungtinių Valstijų sankcijos, kurios buvo priimtos gruodžio 1-2 dieną, ir įsigalioja po 120 dienų, balandžio 1-ąją, mūsų turimu teisiniu vertinimu, ko gero, tai yra ta data, po kurios būtų itin sunku, ne tai kad bet kokiam kitam žaidėjui nevykdyti vežimo, nes nepamirškime, kad vežimo paslaugą gali teikti ne tik „Lietuvos geležinkeliai“, – antradienį sakė K. Šliužas.

„Tai galiu pasakyti, kad labiausiai tikėtina pagal dabar galiojančias sankcijas ir įstatymus balandžio pirma, labiausiai tikėtinas scenarijus“, – pridūrė jis.

Balandžio 1 dieną įsigalioja gruodžio pradžioje paskelbtos JAV sankcijos „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotojai „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK).

Valdyba laikosi pozicijos, kad „Belaruskalij“ krovinių srautas per Lietuvos teritoriją gali būti sustabdytas tik turint tam tvirtą teisinį pagrindą, kuris dabar, remiantis Lietuvos ir JAV teisininkų išvadomis, nėra pakankamas.

„Galime užtikrinti, kad krovinių srautas bus sustabdytas iškart, kai tam reikalingas teisinis pagrindas bus sukurtas“, – sakė valdybos pirmininkas.          

Pasak K. Šliužo, jei atsirastų naujos sankcijos ar Lietuvoje būtų priimtas įstatymas, kurį inicijavo Susisiekimo ministerija, tuomet tranzito nutrūkimo data būtų „gerokai ankstesnė“.

Jis taip pat sakė kad teisinį pagrindą trąšų nepatekimui į Lietuvą galėtų sukurti ir tai, jei viena iš sutarties šalių negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, atlikti mokėjimų.

„Jeigu mes pamatytume tam tikras aplinkybes, dėl kurių viena ar kita sutarties šalis negali vykdyti savo įsipareigojimų, tokių kaip pavyzdžiui, mokėjimai, galimai tai irgi būtų vienas iš žingsnių, kurie galėtų sukurti tam teisinį pagrindą“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas.

Anot jo, jeigu sprendimus dėl tranzito nutraukimo priims patys „Lietuvos geležinkeliai“, didelė tikimybė, jog trąšų pervežimą galės perimti kitos įmonės.

Tačiau, pasak K. Šliužo, priėmus teisinius sprendimus nacionaliniu lygiu, to tikimybė taptų labai maža, o ES lygiu – neegizstuojanti.

K. Šliužas taip pat sakė nemanantis, kad „Lietuvos geležinkeliai“ toliai ieškos būdų priimti „Belaruskalij“ mokėjimus po to, kai baigsis avansais sumokėtos lėšos.

„Jeigu atsiras kažkoks rinkoje žaidėjas, kuris tai gali padaryti, pirmas dalykas, tai mus labai nustebins, antras dalykas, turbūt darytume tam tikras korekcijas savo rizikų valdymo plane bei planuodami kitus teisinius žingsnius“, – sakė valdybos pirmininkas.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.