Vyriausybė kelia tikslą pirkti daugiau „žaliųjų“ prekių ir paslaugų – tuo privalės rūpintis ne tik valstybės institucijos, bet visos perkančiosios organizacijos. Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko vertinimu, tokį tikslą pasiekti įmanoma.

„Iš pradžių projektas buvo numatytas tik valdžios institucijoms taikyti, dabar yra įpareigojamos visos perkančiosios organizacijos. Turiu pasakyti, tai yra tam tikras iššūkis, bet manau, kad tikrai yra įgyvendinamas, sprendimas yra labai geras“, - Vyriausybės posėdyje sakė K.Trečiokas.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė suabejojo, ar tokie reikalavimai nepabrangins perkamų maisto produktų.

„Žaliuoju pirkimu laikomas pirkimas, kai perkančioji organizacija nustato bent minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, pasirinkdama prekes, paslaugas ir darbus ne tik pagal jų kainą ir kokybę, bet ir pagal mažesnį poveikį aplinkai, vienoje, keliose ar visose produkto būvio fazėse. Čia gali būti atsižvelgta į pakuotę, į kitus dalykus, į esamą infrastruktūrą, kaip sutvarkomos atliekos ir tada as sprendimas pripažįstamas žaliuoju. Čia tikrai nebus, kad tik ekologiškos prekės, labai brangios ir pažangios“, - sakė aplinkos ministras.

Vyriausybė nustatė, kad vadinamieji „žalieji“ pirkimai šiemet siektų 40 proc. visų viešųjų pirkimų, kuriems keliami minimalūs aplinkosaugos reikalavimai, 2017 ir 2018 metais - 45 proc., o 2019-2020 metais - ne mažiau kaip po 50 procentų.

Lietuvoje iki 2016 metų planuota pasiekti 35 proc. „žaliųjų“ pirkimų dalį, nors, Aplinkos ministerijos duomenis, 2014 metais jie jau sudarė 37,3 proc.

2014 metais Lietuvos organizacijos viešiesiems pirkimams išleido 4,53 mlrd. eurų, iš kurių „žalieji“ pirkimai siekė vos 8,6 proc. bendro skaičiaus.