Vasarą nuslopęs darbinimosi ir darbinimo procesas vėl įsibėgėjo. Šalia tradiciškai deficitinių specialybių paklausūs tapo statybos profesionalai, darbdaviai palankiau žvelgia į vyresnius darbuotojus, o pretendentai vis prasčiau moka lietuvių kalbą.

„Iš visų metų laikų pats populiariausias metas darbo paieškoms – ruduo, - sako specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - naujos darbovietės paieškoms rudenį renkasi šešiskart daugiau žmonių nei pavasarį, triskart daugiau nei vasarą ir vos ne keturiolika kartų gausiau nei pirmąsias naujųjų metų savaites. Darbų ir darbuotojų paieškos suaktyvėjimą jaučiame ir savo portale.“

Paklausa prieš pasiūlą

„Tradiciškai bene populiariausi darbo rinkoje – pardavimo specialistai. Tiesa, pastebime, kad paskutiniu metu daugiau dairomasi pardavikų, turinčių techninį išsilavinimą. Taip pat juntame padidėjusį statybos specialistų (statybos vadovų, architektų, inžinierių) poreikį. Kaip visuomet stabili IT specialistų (ypač siauros specializacijos), finansų analitikų paklausa. Lietuvoje aktyviai steigiantis užsienio įmonių skambučių centrams, išaugo aptarnavimo specialistų, ypač mokančių retesnes kalbas, poreikis. Tačiau mažiau šansų susirasti darbą dabar turi turizmo sektoriaus profesionalai”.

Deja, rinkoje gausėja ieškančių ir nerandančių darbo edukologijos, teisės specialistų. Jei žiūrėsime pagal pretendentų amžių, tarp ieškančių darbo didžiają daugumą sudaro 25-40 metų amžiaus žmonės. Įdomu, kad apie 80 proc. jaunesnių nei 25 metai žmonių pretenduoja į pardavėjų, pardavėjų konsultantų pareigas, neišskirdami konkrečios srities, o vyresni nei 40 m. amžiaus paprastai dairosi vadovaujančių pozicijų ir dažniausiai toje pačioje srityje kaip ir dirbo iki šiol. Tiesa, pasitaiko ir kardinalaus veiklos pakeitimo atvejų, pvz. 20 metų pardavime išdirbęs vyriškis perėjo dirbti...virėju.

Kvalifikacija ar asmeninės savybės?

Pastebėtina, kad darbdaviai vertindami pretendento kvalifikaciją, vis labiau atsižvelgia į jo asmenines savybes, ne tik į turimus diplomus. Tačiau apie 90 proc. darbdavių vis dėlto pageidauja, kad ieškomas specialistas turėtų aukštąjį išsilavinimą. Neretai darbdavys ateina į pokalbį su darbuotojų atrankos specialistu jau žinodamas, kokios darbuotojo savybės labiausiai pasiteisina ir atneša daugiausiai pridėtinės vertės jo įmonei. Padaugėjo ir verslininkų, pageidaujančių, kad darbuotojas būtų dirbęs su konkrečių produktu, arba kreipiančių dėmesį, kokio dydžio kompanijoje jis dirbo iki tol. Paprastai iš to paties sektoriaus atėjęs kandidatas, turintis naudingų ryšių, tikslinių įgūdžių, bei galintis pasidalinti konkrečiais pasiūlymais ir įžvalgomis viliojamas didesniu atlyginimu. Truputį kinta ir kandidato patikrinimo seka. Visų pirma, analizuojamas jo pateiktas gyvenimo aprašymas, kalbamasi su pačiu pretendentu, žiūrimos jo pateiktos rekomendacijos bei duomenys, esantys internete. Jei asmuo pretenduoja į itin atsakingas pozicijas – gyvai bendraujama su jo ankstesniais darbdaviais. Beje, asmens „buvimas“  internete itin svarbus marketingo, viešųjų ryšių specialistams, todėl gali kilti problemų, jei toks asmuo neturi savo paskyrų socialiniuose tinkluose arba šiuose tinkluose elgiasi netinkamai.

Tikrina būsimą darbovietę

Keičiasi ir darbuotojų požiūris į įmonę, kurioje jie dairosi darbo. Vis daugiau dėmesio kreipiama į atmosferą įmonėje, vadovo vertinimą, darbo aplinką. Net jei pretendentas savo pageidavimuose to nebuvo nurodęs, nuvykus su juo į potencialią darbovietę, iš karto matyti, kaip žmogus pasikeičia, pamatęs gerai įrengtą biurą, pasitempusius darbuotojus ir energingą vadovą. Ryškėja ir pagirtina tendencija – žmonės į darbo pokalbį ateina jau  pasidomėję įmone. Visų pirma, žiūrima per Google, ieškoma darbdavio svetainės,  taip pat populiaru žvilgtelėti į nemokamos informacijos apie įmones portalus. Dalykai, į kuriuos daugiausiai kreipiamas dėmesys: įmonės dydis; ar tai ne nauja įmonė (naujų įmonių, kaip labiau rizikingų, privengiama, nebent tai būtų įmonės-startuoliai); kokia jos finansinė situacija; ar ji neturi skolų Sodrai (ar tvarkingai mokės atlyginimą). Kai kurie pretendentai apie būsimą darbovietę pasiklausinėja draugų ar per LinkedIn.

Pagerėjo ir gyvenimo aprašymų, kuriuos siuntinėja ieškantys darbo, informatyvumas. Pareigų pavadinimas ir pareigų turinys neretai gerokai skiriasi, todėl darbdaviui patinka, kai CV nurodomos ne tik konkrečios pareigos, bet ir atsakomybės. Tačiau ko gero devyni iš dešimties gyvenimo aprašymų būna su gramatinėmis, stiliaus klaidomis. Į raštingumo trūkumą darbdaviai žiūri įvairiai: kai kuriems tai ne kliūtis, kiti iš karto atsisako tokios kandidatūros. Ypač jei darbas susijęs su rašytine komunikacija. Gaila, kad pagal klaidas gyvenimo aprašymuose pirmauja jauni darbo ieškotojai.

Populiarėja vyresni

Mąžtant specialistų pasiūlai Lietuvoje, darbdaviams tenka peržiūrėti savo požiūrį į vyresnio amžiaus kandidatus. Šiuo metu normaliai reaguojama į pretendentus iki 45 metų. Vyresni kandidatai domina tik tuo atveju, jei nepavyksta rasti jaunesnių. Tiesa, pakantumas amžiui daug priklauso ir nuo darbo pozicijos. Jei tai daug patirties ar ryšių reikalaujančios pareigos – vyresnis amžius netgi geriau, bet jei darbdavys įsitikinęs, kad pareigoms vykdyti reikia energijos, mobilumo ir motyvacijos, greičiausiai bus renkamasi iš jaunesnių. Požiūris į kandidato amžių priklauso ir nuo kompanijoje dirbančių asmenų amžiaus. Jei kolektyvas jaunas, ir pretendento bus ieškoma jaunesnio. Jei darbuotojai vyresnio amžiaus, didesnių šansų įsidarbinti turės vyresnis pretendentas. Bene paklausiausi darbo rinkoje 25 iki 45 metų asmenys.

Darbo rinka jautriai reaguoja ir į pokyčius aplinkui Lietuvą. Embargų ir draudimų karas tarp Rusijos ir ES sumažino užsienio prekybos apimtis, tačiau, anot darbuotojų paieškos specialistų, rimtesnių pokyčių dėl to Lietuvos darbo rinkoje nesijaučia. Gal tik įmonėms dabar mažiau reikia specialistų, mokančių rusiškai. Ukrainos rytuose vykstantis karas taipogi didelės įtakos specialistų pasiūlai Lietuvoje kol kas neturėjo. Iš Ukrainos sulaukiama tik pavienių gyvenimo aprašymų, o ukrainiečiai labiau konkuruoja su lietuviais ne dėl specialistų pozicijų. Netrukus realybe virsiantys pabėgėliai iš Sirijos ir kitų egzotiškų kraštų taip pat didelių pokyčių Lietuvos darbo rinkai greičiausiai neatneš. Dėl kalbos barjero, taip pat ES nepripažįstamų diplomų tikėtina, kad imigrantai pretenduos daugiausiai į darbininkiškas pozicijas statybos ir žemės ūkio sektoriuose.