Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2014-ųjų metų duomenimis, daugiausia realaus laiko – 39,9 valandas per savaitę – dirbdami praleidžia lenkai  ir portugalai. Slovakai darbe praleidžia 39,7, vengrai – 39,6, čekai – 39,5 valandas per savaitę.

Mažiausia laiko per savaitę darbe praleidžia olandai (28,9), danai (32,5), norvegai (33,9). Apie 30 darbo valandų per savaitę turėtų praleisti švedai, kurie trumpina darbo valandas nuo 8 iki 6 per dieną.

Lietuvoje darbo savaitė oficialiai yra 40-ties valandų, EBPO skaičiuoja, kad realiai lietuviai dirba vidutiniškai 38,1 valandą.

Ilgiau – nebūtinai produktyviau

Šalyse, kurių gyventojai darbe praleidžia daugiausia valandų, produktyvumo rodikliai toli gražu nėra didžiausi. EBPO duomenimis, daugiausiai dirbančių lenkų produktyvumas 2014-aisiais siekė 29,9 JAV dolerius per valandą, Portugalijos darbuotojas per valandą uždirbo 35,5 JAV dolerius bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu trumpiausiomis darbo valandomis pasigirti galintys olandai uždirbo 65,6 JAV dolerius BVP per valandą, danai – 64,4, o norvegai – net 86,1 JAV dolerių.

„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad Japonijoje darbo diena baigiasi 12 valandą nakties – sulig paskutiniuoju metro traukiniu, tačiau produktyvumu ji nepasiveja 6 valandų darbo dieną norinčių įvesti švedų. Taip yra todėl, kad produktyvumui daug įtakos turi požiūris, darbo kultūra, darbo sąlygos.

„Svarbiausia – darbo efektyvumas, o darbo efektyvumas nėra tik darbo intensyvumas. Svarbi ir įmonės valdymo kokybė, technologijos. Švedija yra viena tų valstybių, kuriose efektyvumas yra labai aukštas.

Taip pat svarbus požiūris, kūrybiškumas, darbo kultūra. Japonai dirba labai daug, jų darbo diena baigiasi 12 valandą nakties, sulig paskutiniu metro traukiniu, tačiau niekaip nepasiveja skandinavų“, – kalba Ž. Mauricas.

Daugiau poilsio – daugiau energijos 

Švedijos mokslininkų tyrimas parodė, kad trumpesnės darbo valandos lemia didesnį produktyvumą, žmonės tampa 20 proc. laimingesni ir energingesni. Taip pat sumažėja tikimybė, kad dviejų savaičių laikotarpyje darbuotojas nutars pasiimti laisvadienį.

„Esame linkę manyti, kad kuo ilgiau žmogus sėdi darbo vietoje, tuo daugiau padaro. Iš tiesų mūsų produktyvumą lemia ne tik laikas, praleidžiamas darbe, o daugybė kitų veiksnių. Kiek esame pailsėję, kiek mums įdomi konkreti užduotis, kiek motyvacijos turime pasiekti rezultatą“, – teigia verslo psichologė B. Kaziliūnaitė.

Pašnekovė pažymi, kad, profesoriaus Arnoldo Bakkerio teigimu, pervargę žmonės nenoriai vykdo įsipareigojimus darbe ir vengia naujų atsakomybių. Tik gerai pailsėję, jaučiantys darbo ir laisvalaikio pusiausvyrą žmonės lengviau susikaupia, įžvelgia teigiamų darbo aspektų, į sunkumus žiūri kaip į galimybę tobulėti, imasi iniciatyvos ir nori mokytis.

„Taigi trumpesnės darbo valandos naudingos tiek žmogui, tiek organizacijai“, – kalba B. Kaziliūnaitė.

Trumpesnė darbo diena – svajonė

DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka sako, kad kalbėti apie 6 valandų darbo dieną Lietuvoje būtų sunku, nes mūsų investicijų lygis smarkiai atsilieka nuo Švedijos.

„Tiesioginių užsienio, bendrų verslo investicijų, automatizavimo lygis ir bendras našumo lygis Lietuvoje yra mažesnis. Švedija yra viena labiausiai į šeimą orientuotų šalių iš visos Skandinavijos. Jie labai brangina laiką, praleistą su šeima ir artimaisiais, mes kol kas labiau branginame pinigus.

Tačiau tai nereiškia, kad lietuviai turėtų dirbti 10–12 valandų per dieną, kad pasiektume Švedijos lygį. Turėtume dirbti kitaip – išmaniai ir lanksčiai. Tuomet jau galėtume leisti sau galvoti apie kitokias darbo valandas“, – teigia pašnekovė.

Savo ruožtu Ž. Mauricas pažymi, kad oficiali 8 valandų darbo diena Lietuvoje dažnai iš tiesų trunka ilgiau, nes žmonės dirba daug viršvalandžių, kad užpildytų spragas, kurių esama dėl per mažo technologijų, investicijų lygio.

„Iš tiesų dirbti 8 valandas per dieną būtų neblogas pasiekimas. Neatmesčiau, kad ateityje darbo valandų kiekis mažės, nes ne kiekybė lemia produktyvumo ar pridėtinę vertę, o kokybė“, – sako pašnekovas.