Niekuo neišsiskiriantis daugiaaukštis Norvegijoje pateko į istoriją kaip pirmasis medinis 85 m aukščio pastatas. Dabar jau trečdalis daugiaaukščių Skandinavijoje yra statomi iš medžio konstrukcijų. Lietuva nenori atsilikti ir nori turėti pirmuosius medinius daugiabučius, praneša LNK.

„Medžiaga iš tiesų vadinasi sluoksniuotas lukštas. Ši medžiaga pagal fizikos, mechanikos savybes atitinka gelžbetonį. Ji lengvesnė 5 kartus“, – sakė „VMP“ grupės akcininkas ir investuotojas Sigitas Paulauskas.

Didžiausias kliuvinys mediniams daugiaaukščiams Lietuvoje – 20 m. veikiantis priešgaisrinės saugos reikalavimai, kurie draudžia aukštus, medžio pagrindu sukurtus pastatus. Anot statytojų, tai – spjūvis inovacijoms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai yra saugi medžiaga, naudojama visoje Europoje“, – teigė S. Paulauskas.

Šiemet ir Vyriausybė priėmė sprendimą, nuo kitų metų visuose viešuose pastatuose naudoti ne mažiau 50 proc. organinių medžiagų. Visos naujos mokyklos, darželiai, koncertų salės turės būti statomi tvariau.

„Tai, kad priimtas sprendimas naudoti 50 proc. organinių medžiagų, yra labai sveikintinas. Bet tai ir didelis iššūkis. Jei norėtume statyti didesnį pastatą, tai kol kas priešgaisrinės saugos reikalavimai neleidžia to daryti“, – kalbėjo statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.

Tad ir pirmąjį medinį dangoraižį Latvija turės greičiau nei Lietuva.

„Per artimiausią dešimtmetį medinių dangoraižių Lietuvoje nepamatysime. Bet turime sukti ta kryptimi“, – teigė A. Avulis.

Rangovai įsitikinę, kad ir mediena statyboje padėtų sumažinti ir šilumos kainas.

„Šilumos kainos būtų 3 kartus mažesnės“, – kalbėjo S. Paulauskas.

Tačiau priešgaisrinė sauga dega žalią šviesą – dokumentas keičiasi.

„Galėsime turėti medinių dangoraižių artimiausiu metu, kai bus pakeistos statybinės normos, reglamentuojančios gaisrinės saugą. Jei statytojas neišlaikys techninių arba gaisrinės saugos reikalavimų, padarys pažeidimus, tada gali būti rizika išplisti ugniai gaisro atveju“, – sakė Priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Mediena – brangi žaliava. Tai paveiktų daugiabučių kainą. Tačiau A. Avulis atkerta, kad medienos Lietuvoje užtenka, nereikėtų vežtis iš kitur, sumažėtų transportavimo kaštai. Tačiau viskas priklausys nuo valstybės sprendimo. Valstybei priklauso 70 proc. miškų.

Naujienas žmonės visada sutinka sudėtingiau. Pirmieji klientai galbūt vengs tokių projektų. Bet su laiku nauji dalykai yra priimami.

„Naujienas žmonės visada sutinka sudėtingiau. Pirmieji klientai galbūt vengs tokių projektų. Bet su laiku nauji dalykai yra priimami“, – teigė „INREAL“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Ekspertas sako, kad medinių daugiabučių pasiūlą lemtų išskirtinis dizainas. Jie bus pavieniai. Mediniai butai gali padėti gauti lengvatų.

„Kreditų įstaigos gali pasiūlyti geresnes palūkanas labiau tvariems būstams. Jei gyventojams yra teisingai pateikiama informacija, jie matys ir kažkokius sveikatos privalumus“, – sakė T. S. Kvainickas.

Pagal statybos teisę, dangoraižis yra aukštesnis nei 35 m pastatas. Tai yra apie vienuolika, dvylika aukštų. Aukščiausias dangoraižis ne tik Vilniuje, bet ir visose Baltijos šalyse yra Europos bokštas. Jis buvo pastatytas 2004 m. ir turi 35 aukštus.