Pasak ekonomisto, Lietuvos transporto paslaugų eksporto priklausomybė nuo Rusijos rinkos smarkiai sumažėjusi, o didžioji dalis vežėjų dirba Europos Sąjungos (ES) rinkoje.
„Pasižiūrėjus praėjusių metų Lietuvos banko duomenis, Rusijai teko tik 9 proc. visų Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimčių. Palyginimui, 2013 metais (…) Rusijai teko net 28 proc. viso transporto paslaugų eksporto apimčių iš Lietuvos. Rusija tais laikais buvo didžiausia Lietuvos eksporto paslaugų rinka, dabar yra tik trečia, o 73 proc. viso transporto paslaugų eksporto keliauja į ES“, – pirmadienį LRT Radijui sakė A. Izgorodinas.
Aleksandras Izgorodinas (Gedimino Savickio/ELTA nuotr.)
„Iš tiesų ta priklausomybė nuo Rusijos labai stipriai nukrito ir šiuo metu Rusija net nėra didžiausia transporto paslaugų eksporto rinka“, – apibendrino jis.
Tuo metu politologas Virgis Valentinavičius svarstė, jog Kremliaus grasinimai atsakomosiomis priemonėmis Lietuvai yra tušti, o Rusija tiesiog išnaudoja kiekvieną galimybę trikdyti Vakarų valstybių vienybę. Jis mano, kad Maskvos sąmoningai kelia nepatenkinamus reikalavimus.
„Primena Hitlerio strategiją Miuncheno susitarimo laikais, kai Hitleris sakydavo, kad reikia reikalauti tiek daug, kad mūsų norai niekad nebūtų patenkinti. Rusija nuo pat karo pradžios ir Ukrainos, ir viso pasaulio atžvilgiu kelia reikalavimus, kurių, ji puikiai žino, kad įgyvendinti nerealu“, – LRT Radijui teigė V. Valentinavičius.
Virgis Valentinavičius (Dainiaus Labučio/ELTA nuotr.)
Politologas svarstė, kad dabar Europos Komisijai (EK) dar nepateikus jokio išaiškinimo dėl tranzito, klausimas galimai persikels į spalį, artimiausią Europos Vadovų Tarybą.
Anot A. Izgorodino, Rusijos ekonomika dėl jau pritaikytų šešių ES sankcijų paketų vis silpnėja – šalies mažmeninės prekybos rodikliai kas mėnesį krenta po maždaug 10 proc., vartotojų nuotaikos tokios prastos kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, taip pat pamažu lėtėja ir gamybos pramonės apimtys.
Kai įsigalios ES sankcijos naftai, tada Rusijos ekonomika fundamentaliai patirs didesnį smūgį.
Jis sako, kad dar didesnę žalą Kremlius patirs įsigaliojus ES embargui rusiškai naftai. Ją transportuoti į Kaliningradą Lietuvos teritorija bus draudžiama nuo gruodžio 10 d.
„Iš esmės jau ir dabartinės sankcijos po truputį veikia. Kol kas labiausiai veikia būtent Rusijos vidaus vartojimo rinką. O kai įsigalios ES sankcijos naftai, tada Rusijos ekonomika fundamentaliai patirs didesnį smūgį, kadangi dujos ir nafta generuoja apie 45 proc. Rusijos eksporto pajamų ir maždaug tiek biudžeto pajamų“, – teigė A. Izgorodinas.
ELTA primena, kad sekmadienį įsigaliojo ketvirtajame ES sankcijų pakete numatytas draudimas nuo liepos 10 d. neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities.
Tranzitą Lietuva pirmąkart apribojo birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, uždraudus plieno bei juodųjų metalų gabenimą.
Nuo rugpjūčio 10 d. taip pat turi įsigalioti kitų prekių – anglies ir kito kietojo iškastinio kuro gabenimo iš Rusijos per ES teritoriją – draudimas, žiemą bus uždrausta ES šalimis gabenti rusišką naftą.
Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams. Savo ruožtu EK užsimojo parengti naujas gaires dėl sankcijų. Kaip kalbėta viešojoje erdvėje, EK gali nurodyti leisti Rusijos prekėms vėl judėti tranzitu iš Rusijos į Kaliningrado sritį.
Tačiau spėliojant, kaip atrodys EK rengiamas išaiškinimas, vis labiau tikėtinas scenarijus, kad bent jau artimiausiu metu jokių suformuluotų gairių Lietuvai keisti esamą tvarką nebus. Kitaip tariant, gali būti taip, kad ES struktūros nesiryš artimiausiu metu keisti to, kaip įgyvendinamos sankcijos per Lietuvą gabenamoms rusiškoms prekėms.
