Pereiti į pagrindinį turinį

Kainos verčia žmones peržiūrėti savo pirkinių krepšelį

2022-07-03 02:00
DMN inf.

Prastėjantys mažmeninės prekybos rodikliai Lietuvoje rodo infliacijos nulemtą mažėjančią gyventojų perkamąją galią, sako analitikai. Pasak jų, prekybos mažėjimas buvo neišvengiamas, artimiausiais mėnesiais vartojimas dar lėtės, o tai turės įtakos šalies bendrajam vidaus produktui (BVP).

Kišenė: anot ekspertų, nerimą žmonėms kelia kelia tai, kad reikia išleisti gerokai daugiau pinigų būtiniausioms prekėms, maisto prekių krepšelio infliacija yra didžiausia.
Kišenė: anot ekspertų, nerimą žmonėms kelia kelia tai, kad reikia išleisti gerokai daugiau pinigų būtiniausioms prekėms, maisto prekių krepšelio infliacija yra didžiausia. / K. Vanago / BNS nuotr.

Prekybos apyvarta mažėja

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta gegužę siekė 1,5 mlrd. eurų (be PVM) – 0,5 proc. mažiau nei balandį ir 0,9 proc. mažiau nei pernai gegužę. Apyvarta mažėjo antrą mėnesį iš eilės. Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta siekė 114,3 mln. eurų (be PVM) – per mėnesį ji padidėjo 1,7 proc., o per metus – 76,8 proc., išankstinius duomenis antradienį pranešė Statistikos departamentas.

Per mėnesį, atmetus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 4,7 proc., ne maisto prekėmis – padidėjo 0,4 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 4,4 proc.

Per metus – gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai – maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 5,3 proc., ne maisto prekėmis – padidėjo 0,6 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 3,1 proc.

Per penkis šių metų mėnesius mažmeninės prekybos apyvarta augo 7,3 proc., iki 6,8 mlrd. eurų. Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta sausį–gegužę buvo 2,2 karto didesnė ir siekė 474,4 mln. eurų.

Mažėjimas neišvengiamas

Anot „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, prekybos įmonių apyvartos mažėjimas buvo neišvengiamas, jis stebimas daugelyje kitų Europos ir pasaulio šalių.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad prekybos mažėjimas balandį ir gegužę rodo, jog kylančios kainos verčia žmones atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių, peržiūrėti savo pirkinių krepšelius.

„Bet kokiu atveju jau galima kalbėti apie tai, kad įsibėgėjusi infliacija užsmaugė vartojimo augimą. Jau kurį laiką buvo kalbama, kad toks spartus kainų augimas pakeis gyventojų elgseną ir galimybes. Natūralu, kad kylančios kainos verčia gyventojus pergalvoti savo prioritetus, atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių, peržiūrėti savo krepšelius, kad infliacija jaustųsi kuo mažiau“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad prekyba mažėja ne tik dėl didelės infliacijos, bet ir dėl to, kad žmonės perka mažiau prekių, tačiau daugiau išleidžia kelionėms ir paslaugoms.

„Pirmiausiai tai yra infliacija, kuri mažina realų prekių pirkimą, antra, žmonės ima mažiau išleisti prekėms ir grįžta prie paslaugų, kuriomis negalėjo naudotis pandemijos metu, – matome, kad daugiau keliaujama, pavasarį nemažai pinigų išvežta į užsienį“, – BNS sakė T.Povilauskas.

Išlaidos energijai

Ž.Mauricas taip pat mano, kad prekybos mažėjimą lemia ne tik infliacija, bet ir vartotojų krepšelio persiskirstymas, kai jie daugiau pinigų skiria ne prekėms, o paslaugoms.

„Pirma priežastis yra labai sparčiai šoktelėjusi infliacija, kuri sumažino gyventojų perkamąją galią, todėl gyventojai nebeišlaidauja tiek, kiek anksčiau. Kita priežastis – vartojimo krepšelio persiskirstymas. Panaikinus karantino ribojimus žmonės daugiau pinigų leidžia paslaugoms, ypač kelionėms, ir mažiau prekėms“, – BNS aiškino Ž.Mauricas.

Ekonomistas įvardijo ir konkrečiai Lietuvai būdingą specifinę priežastį – didelį pinigų judėjimą iš šalies. Anot Ž.Maurico, jį lemia didelės išlaidos energijos ištekliams ir atsigavęs išvykstamasis turizmas.

„Labai daug išleidžiame energijos ištekliams. Lietuva yra energiją importuojanti valstybė ir pirmąjį ketvirtį 1,4 mlrd. eurų iškeliavo iš Lietuvos. Tai beveik 10 proc. mūsų šių metų pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto. Atrodo, kad ši tendencija tęsiasi toliau, nes kainos  aukštos, todėl atitinkamai mažiau pinigų lieka šalies viduje“, – kalbėjo Ž.Mauricas.

„Šiek tiek prisidėjo turizmo paslaugos, nes žmonės masiškai pradėjo važiuoti atostogų į užsienio šalis, o į Lietuvą turistų srautas dar nėra didelis“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto, didelį pinigų judėjimą iš Lietuvos rodo didžiausias nuo 2008 m. neigiamas šalies einamosios sąskaitos balansas, kovą siekęs 500 mln., o balandį – 470 mln. eurų.

Nerimas dėl ateities

SEB analitikas T.Povilauskas atkreipė dėmesį ir į prastėjančius vartojimo lūkesčius, o tai lemia spartus kainų augimas, ypač būtiniausių prekių.

Pasak Statistikos departamento, vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį buvo –11 ir, palyginti su geguže, sumažėjo 3 proc. Kovą–gegužę šis rodiklis nekito.

Birželį gyventojai blogiau nei gegužę vertino savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius dvylika mėnesių. Pesimistiškiau vertintos šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvos.

Per metus – birželį, palyginti su 2021 m. birželiu, – šis rodiklis sumažėjo 14 proc. Gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius dvylika mėnesių, namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams per būsimus dvylika mėnesių ketino išleisti šiek tiek daugiau.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželį nesiskyrė ir siekė –11. Per mėnesį mieste rodiklis sumažėjo 3, o kaime – 1 proc.

Natūralu, kad žmonės nesijaučia gerai, kai jų galimybės mažėja.

„Vartotojų lūkesčiai prastėja, nerimas dėl ateities didėja. Aišku, žmonėms skauda, ypač dėl infliacijos. Nerimą kelia tai, kad reikia išleisti gerokai daugiau pinigų būtiniausioms prekėms, maisto prekių krepšelio infliacija didžiausia. Reikia prisiminti, kad į mažmeninės prekybos statistiką neįtraukiamos išlaidos energijai – elektrai, dujoms ir pan. Natūralu, kad žmonės nesijaučia gerai, kai jų galimybės mažėja“, – kalbėjo T.Povilauskas.

Vartojimas dar lėtės

Pasak I.Genytės-Pikčienės, ateityje vartojimas gali dar lėtėti, jis jau nebus toks tvirtas ramstis šalies BVP, kaip anksčiau.

„Būtų naivu tikėtis, kad, esant tokiems infliacijos tempams, Lietuvai pavyks visus metus išlaikyti tokį vartojimo augimą, koks buvo pernai ir šių metų pradžioje. Tikrai galima teigti, kad vartojimo sudedamoji dalis BVP nebus ta koja, kuri stiprins ekonomiką. Vartojimo prasme bus labai sunku pranokti labai aukštą pernykštę palyginamąją bazę, vien dėl jos spartaus augimo nereikėtų tikėtis. Jau dabar matome, kad apyvartos metinis pokytis nekyla, jis ilgainiui dar labiau ryškės“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.

„Nuo gegužės iki metų pabaigos, tikėtina, bus neigiamas metinis mažmeninės prekybos augimas“, – sakė Ž.Mauricas.


Rekordinė infliacija

Pasak Statistikos departamento, infliacija gegužę, palyginti su tuo pačiu metu pernai, siekė 18,9 proc., o vidutinė metinė infliacija – 10,5 proc.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos, pieno ir jo produktų, kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, dujų, restoranų, kavinių, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, elektros, daržovių kainų padidėjimas ir keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 22 proc., paslaugų – 11,5 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos augo 23,8 proc., rinkos –18,1 proc.

Gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,3 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, šilumos, mėsos ir jos produktų, duonos ir grūdų produktų, aliejaus ir riebalų kainų padidėjimas bei daržovių, vaisių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 2,9 proc., paslaugų – 1 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos augo 2,1 proc., rinkos kainos – 2,4 proc.

Per mėnesį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 3,1 proc. Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia padidėjo melionų, morkų, burokėlių, gūžinių salotų kainos, bet sumažėjo šilauogių, pomidorų, saldžiųjų paprikų, baltagūžių kopūstų kainos. Pabrango kiti valgomieji gyvuliniai riebalai, saulėgrąžų aliejus, miltai, lydytas sūris, makaronai, bet atpigo valgomieji subproduktai, kava, traškučiai, ledai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų