Prognozuoja sulėtėjimą

Europos Centrinis Bankas (ECB) prognozuoja, kad euro zonoje (šalyse, kuriose vietoj nacionalinės valiutos oficialiai yra įvestas euras; šiuo metu euro zonai priklauso 19 ES valstybių narių) šiemet BVP metinis augimo tempas turėtų būti lygus 3,1 proc., o vidutinė metinė infliacija – 8,1 proc. Prognozuojama, kad kitais metais vyks ekonominis sulėtėjimas ir šie rodikliai kris: jie sieks atitinkamai 0,9 ir 5,5 proc. Žvelgdama į padėtį mūsų šalyje, Lietuvos Respublikos finansų ministerija prognozuoja, kad šių metų Lietuvos BVP metinis augimo tempas bus lygus 1,6 proc., vidutinė metinė infliacija – 17,8 proc., o nedarbo lygis – 6,3 proc. Tai rodo, kad šių metų mūsų šalies Achilo kulnas – spartus kainų lygio kilimas, kuris turi neigiamą poveikį tiek verslo subjektams, tiek namų ūkiams.

Remiantis Europos Komisijos (EK) prognozėmis, BVP 2023-iaisiais ES turėtų paaugti 1,5 proc. Pagal šią prielaidą mūsų šalies BVP metinis augimo tempas siektų 1,4 proc., vidutinė metinė infliacija būtų lygi 6 proc., o nedarbo lygis – 6,8 proc.

Šis Finansų ministerijos scenarijus yra optimistiškiausias: pagal jį, nepaisant to, kad metinis BVP augimo tempas nežymiai susitrauktų, Lietuvos ekonominė padėtis kitąmet būtų praktiškai tokia pati, kaip ir 2022-aisiais, tik infliacijos lygis reikšmingai nukristų iki 6 proc. Tai galima paaiškinti prognozuojama energetikos kainų stabilesne situacija, verslo subjektų ir namų ūkių efektyvesniu perėjimu prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Vis dėlto, žvelgiant kritiškai ir atsižvelgiant į išorinius ir vidinius neramumus pasaulyje ir Lietuvoje, toks scenarijus yra abejotinas.

Dar du scenarijai

Finansų ministerija pateikia rizikos scenarijų, kuriame remiamasi prielaida, kad BVP 2023 m. ES beveik nepakis – pokytis bus artimas 0 proc. Tokiu atveju prognozuojama, kad Lietuvos BVP metinis augimas bus neigiamas (ekonomika susitrauks) ir bus lygus -0,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 7 proc. Jeigu šis scenarijus būtų teisingas, tikėtina, kad Vyriausybė pradėtų intensyviau taikyti ekspansinę fiskalinę politiką. Ši fiskalinės politikos rūšis yra taikoma, kai ekonomika patiria nuosmukį. Taigi, taikydama ekspansinę politiką, Vyriausybė galėtų naudoti dvi pagrindines priemones: mažinti mokesčius arba didinti transferines išmokas (socialines išmokas, pensijas ir kt.). Akivaizdu, taip būtų didinamas biudžeto deficitas, bet sykiu tai yra vienas iš būdų, kaip turėtų elgtis Vyriausybė esant ekonominiam nuosmukiui.

Verta paminėti ir šiandienius Lietuvos valstybės, savivaldybių ir fondų biudžetus. Remiantis portalo Lietuvosfinansai.lt naujausiais statistiniais duomenimis, 2022 m. I ketvirtį pajamos sudarė 5,45 mln. eurų, o išlaidos – 4,81 mln. eurų. Nors šiuo atveju matome, kad pajamos viršija išlaidas, tačiau reikia nepamiršti svarbaus aspekto: infliacijos augimo tempų, kurie daugiausia lemia tai, kad daug daugiau lėšų yra surenkama į valstybės biudžetą. Kita vertus, šių metų pirmąjį ketvirtį valdžios sektoriaus skola sudarė 23,31 mln. eurų. Kitaip sakant, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis yra lygus 40,3 proc.

Finansų ministerija pateikia ir pesimistiškiausią scenarijų: remiamasi prielaida, kad BVP smuks ES apie 1,7 proc. Tokiu atveju Lietuvos BVP metinis augimo tempas taip pat būtų neigiamas ir kristų iki -2,8 proc., o vidutinė metinė infliacija būtų lygi 9 proc. Tokio pobūdžio scenarijus greičiausiai pasiteisintų tokiu atveju, jeigu bendrai visoms arba didžiajai daliai ES šalių išorinės aplinkybės (dažnai susijusios su karu Ukrainoje ir iš to kylančiais neigiamais padariniais pasaulio ekonomikai) itin neigiamai paveiktų ekonomikos augimą.

Vis dėlto kritiškiau į esamą ir būsimą ekonominę situaciją žvelgia Lietuvos bankas. Remiantis jo prognozėmis, 2023 m. Lietuvos BVP augimas turėtų būti lygus 0,9 proc., vidutinė metinė infliacija – 8,4 proc., o nedarbo lygis – 7,3 proc. Tokio pobūdžio prognozės yra susijusios su šiandienėmis realijomis: karu Ukrainos teritorijoje ir iš to kylančiais neigiamais padariniais, aukštais infliacijos augimo tempais, energetikos krize, kitomis išorinėmis ir vidinėmis aplinkybėmis.

Infliacijos tempai sulėtės

Žvelgdama į pateikiamą prognozių įvairovę, manau, kad Lietuvos banko teikiamos ateities įžvalgos gali visiškai pasiteisinti arba būti labai artimos tikrovei, kadangi pateikiamame ateities scenarijuje kritiškai ir objektyviai vertinamos vidinės ir išorinės aplinkybės: energijos žaliavų brangimas ir tiekimo sutrikimai, neapibrėžtumo didėjimas ir lūkesčių prastėjimas (tiek vartotojų, tiek investicinėje aplinkoje), įtampa darbo rinkoje ir kt.

Nepriklausomai nuo to, kuris scenarijus pasiteisins, akivaizdu, kad kitais metais gyvensime prasčiau nei šiemet BVP augimo atžvilgiu.

Taigi, nepriklausomai nuo to, kuris scenarijus pasiteisins, akivaizdu, kad kitais metais gyvensime prasčiau nei šiemet BVP augimo atžvilgiu. Vis dėlto infliacijos augimo tempai turėtų sulėtėti ir nebesiekti šiais metais prognozuojamo 17,8 proc. vidutinio metinio augimo tempo. Tikėtina, kad šiems tempams reikšmingą stabdantį poveikį padarys ECB stabdančiosios monetarinės politikos priemonė – bazinių palūkanų normos didinimas. Akivaizdu, kad šios priemonės taikymas yra glaudžiai susijęs su pinigų pasiūlos mažinimu, o tai galiausiai turėtų sulėtinti kainų augimą. Tik nereikėtų pamiršti, kad trumpuoju laikotarpiu pasikeitimai monetarinėje politikoje paveikia ekonomikos augimą, tačiau šis poveikis išnyksta ilguoju laikotarpiu.